Eurojusto viceprezidentė komentavo sprendimus, priimtus per Jungtinės tyrimo grupės koordinacinį pasitarimą Vilniuje. Eurojusto organizuotame susitikime ketvirtadienį ir penktadienį dalyvavo tyrimo grupės narės, TBT ir Jungtinių Valstijų atstovai.
„Šio koordinacinio pasitarimo metu buvo pasirašytas Jungtinės tyrimo grupės susitarimo pakeitimas, kuriuo genocido nusikaltimas, kuris tiriamas Ukrainoje, įtraukiamas į Jungtinės tyrimo grupės darbus“, – spaudos konferencijoje sakė Eurojusto viceprezidentė Margarita Šniutytė-Daugėlienė.
Pasak jos, tai „neabejotinai prisidės prie efektyvaus šio nusikaltimo ištyrimo“.
Lietuvos atstovė taip pat pranešė, jog Eurojuste šiuo metu kuriama įrodymų duomenų bazė, kurioje bus centralizuotai kaupiami ir saugomi įrodymai dėl Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų.
„Taip pat Eurojuste yra steigiamas tarptautinis agresijos nusikaltimų persekiojimo centras, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti svarbius agresijos nusikaltimą patvirtinančius įrodymus ir neprarandant brangaus laiko rengti bylą dėl asmenų atsakomybės už šiuos nusikaltimus, kad ir kur tas teisminis procesas ateityje įvyks“, – kalbėjo M. Šniutytė-Daugėlienė.
„Mes labai tikimės, kad centras šių metų vasarą bent jau tam tikra apimtimi pradės veikti“, – sakė ji.
Ukrainos generalinis prokuroras A. Kostin sakė, kad jie nepraranda vilties nubausti visus, kurie padarė baisius nusikaltimus Ukrainoje. Šiuo metu tiriami 77 tūkstančiai karo nusikaltimų bylų, 30 bylų jau teisme.
Tiesa, be užsienio šalių pagalbos, šis darbas, pasak prokuroro, būtų labai sunkus. Ukrainos generalinis prokuroras pripažino ir tai, kad netrukus bus daugiau Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderių, taigi, bus ieškomas ne tik Putinas, bet ir kiti aukšti Rusijos pareigūnai, kariškiai. Tiesa, pavardžių įvardyti A. Kostin nenorėjo.
„Bus daugiau arešto orderių iš Tarptautinio baudžiamojo teismo, tikimės prisijuns ir Europolas, tikiuosi, kad mūsų pastangos nebus bevaisės ir viskas ves į teismą. Viliuosi, kad šie viduramžiški ir baisūs nusikaltimai bus išaiškinti ir juos padarę žmonės neliks nenubausti“, – kalbėjo prokuroras.
Atsakydamas į klausimą apie naujausią visus sukrėtųsi karo nusikaltimą, kai ukrainiečių kariui rusai nukerta galvą ir tai nufilmuoja, prokuroras atsakė, kad tai – tiriama. Siekiama kuo greičiau nustatyti kas buvo nusikaltėliai ir kas – auka.
„Mes tikrai žinome, kad tai nėra vienintelis atvejis, prieš kelias savaites matėme, kaip nužudomas karo belaisvis, kuris buvo nušautas, kai sušuko „šlovė Ukrainai“. Na, o paskutinis video, kurį matėmė, galime pasakyti, kad tai – viduramžiškas žiaurumas.
Deja, tai yra agresoriaus metodai, jie taip elgiasi. Dabar mes siekiame identifikuoti, kas buvo nusikaltėliai, kurie tai padarė ir kas buvo auka. Mums taip pat padeda sąjungininkai, nes tokie atvejai, deja, nėra unikalūs. Nenorime, kad tai nutiktų vėl, todėl turime spausti Rusijos valdžios viršūnes ir karius, generolus, kad šie bijotų, jog juos vistiek suras ir nubaus. Tai turėtų kažkiek juos tramdyti“, – liūdnai sakė A. Kostin.
Jungtinių Amerikos Valstijų generalinio prokuroro patarėjas Kennethas Polite'as savo ruožtu teigė, jog ketvirtadienį šios šalies Teisingumo departamentas pažadėjo į naujai kuriamą tarptautinį centrą dėl agresijos paskirti patyrusį prokurorą.
Jis teigė, kad departamentas tyrimo grupei teiks „sustiprintą paramą“.
Kurti Agresijos nusikaltimų persekiojimo centrą nuspręsta kovo 3-5 dienomis Lvive vykusios konferencijos metu. Tuo metu skelbta, jog šis centras veiks kaip paramos struktūra Jungtinei tyrimo grupei.
Lietuva ir kitos regiono šalys teigia, kad specialusis tribunolas atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.
Lietuva buvo pirmoji pasaulio valstybė, kuri pernai kovą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) ir inicijavo „Hagos procesą“ pagal Romos statutą.
Prie šios iniciatyvos prisijungė dar 43 Europos ir pasaulio valstybės. Lietuva ir 2022 metais skyrė TBT papildomą 100 tūkst. eurų finansavimą ir delegavo nacionalinį ekspertą-tyrėją į Ukrainos situacijos tyrimo grupę. Šiuo pavyzdžiu pasekė 26 valstybės, skyrusios teismui papildomą finansavimą ir žmogiškuosius išteklius.
Taip pat pernai kovą buvo sudaryta speciali tyrimo grupė tarp Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos, Eurojusto ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo. Ji inicijuota reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje. Kiek vėliau prie jungtinės tyrimo grupės dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje prisijungė Estija, Latvija, Slovakija. Specialistai vyko į Ukrainą padėti tirti karo nusikaltimus.
Putino laukia Hagoje
Primename, kad Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) prieš mėnesė išdavė Vladimiro Putino ir Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius.
Tarptautinis baudžiamasis teismas buvo įsteigtas siekiant patraukti patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už sunkiausius nusikaltimus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Teismas turi pasaulinę jurisdikciją. Tai yra paskutinės instancijos teismas, kuris įsikiša tik tada, kai nacionalinės valdžios institucijos negali arba atsisako vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.
TBT neturi įgaliojimų suimti įtariamuosius ir gali vykdyti jurisdikciją tik tose šalyse, kurios yra pasirašiusios susitarimą, kuriuo įsteigtas teismas, vadinamą Romos statutu.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas tuomet socialiniame tinkle „Facebook“ komentuodamas žinią apie Putino arešto orderį parašė, jog tai reiškia, kad „už Rusijos ribų V. Putinas turi būti suimtas ir pristatytas į teismą“.
„O pasaulio lyderiai dukart pagalvos prieš paspausdami jam ranką ar sėsdami su juo prie derybų stalo. Pasaulis gavo signalą, kad Rusijos režimas yra nusikalstamas, o jo vadovybė ir bendrininkai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – rašė A. Kostinas.
Anot jo, tai istorinis sprendimas Ukrainai ir visai tarptautinės teisės sistemai.
