Parlamentarai po ilgų diskusijų bei ginčų antradienį nutarė padaryti pertrauką ir nepriėmė jokio sprendimo priimant lygias galimybes užtikrinti turintį įstatymą.
Prieš balsavimą registravosi 60 Seimo narių, nors priimant įstatymus reikia bent 71 jų dalyvavimo. Tuo tarpu priimant ankstesnį teisės aktą, uždraudusį politinę reklamą per radiją ir televiziją, posėdyje registravosi 94 Seimo nariai.
Bandant dėl šio įstatymo balsuoti posėdžių salėje beveik nebuvo darbiečių, Liberalų sąjūdžio frakcijos narių bei konservatorių atstovų - balsavimui registravosi ir vėliau balsavo tik po vieną kitą šių frakcijų narį.
"Man labai keista, kad dalis Seimo narių staiga pradėjo blokuoti šį įstatymą. Aš kreipiuosi į labiausiai besiskelbiantį europietiškiausią būsimą premjerą Andrių Kubilių. Gerbiamasis europietiškiausias būsimasis Lietuvos premjere, paraginkite savo frakcijos Seimo narius išreikšti savo valią ir nuomonę", - teigė liberalcentristas Algis Čaplikas.
Kiek anksčiau, dar svarstant teisės aktą pastraipsniui, seimūnai negalutinai buvo nutarę, jog diskriminuoti nebus galima ir dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos.
Anksčiau šie diskriminacijos draudimai buvo "iškritę" iš bendro įstatymo, nes parlamentarai į teisės aktą buvo perkėlę vieną Konstitucijos straipsnį, kuriame nelygiai traktuoti žmones buvo draudžiama tik dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Tai sukėlė įvairių visuomenės grupių nepasitenkinimą, jog teisės aktas "nubloškia Lietuvos teisinę sistemą daugybę metų atgal, paminant žmonių lygybės, pagarbos žmogaus teisėms principus". Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė prognozavo, jog palikus netobulą įstatymą ateityje gali kilti precedentų, kai gatvių rašymas lietuvių kalba bus laikoma diskriminacija, o vyresnio amžiaus asmenys negalės naudotis išperkamosios nuomos paslaugomis, bet neturės kam skųstis.
Šios nuostatos sukėlė konfliktus ir antradienio posėdyje. Konservatorius Rimantas Dagys homoseksualų apsaugą nuo diskriminacijos pavadino "diskutuotina", socialdemokratas Vytautas Čepas pyko, kad draudimas diskriminuoti apribos darbdavių pasirinkimo galimybes.
"Pažiūrėkite, ateina pas kokį nors įmonės direktorių veikėjas, nori įsidarbinti vadybininku, apsikirpęs kaip skustagalvis, prisivėręs auskarų, prisitatuiravęs, sako, aš noriu dirbti tokį darbą. Jis žmonių baidyti tinka, o ne vadybininku dirbti. Šito įstatyme nenumatyta", - piktinosi V.Čepas.
Jis taip pat iškėlė klausimą, kas yra lytinė orientacija. Pasak socialdemokrato, galbūt ir negalima diskriminuoti dėl lytinės orientacijos, tačiau jam esą neaišku, ar pedofilai, ekshibicionistai ir vujaristai yra lytinė orientacija, ar ne.
Tuo metu "tvarkietis" Petras Gražulis pasipiktino visu įstatymu ir apkaltino Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) atstovę Laimą Mogenienę perdėtai ginant homoseksualų interesus.
"Aš nuolat galvoju, kas čia darosi, kad aukščiausia ir didžiausia mūsų vertybė tapo tos seksualinės mažumos. Ir dėl jų dabar Seimas čia laužia rankas, penkis kartus taiso įstatymą, neduok Dieve, kad jau jie nebūtų diskriminuojami. Svarbiausia, kad L.Mogenienė, atrodė normali moteris, penkis kartus teikė šitas pataisas. Lyg ir normalioje šeimoje auga, ir normalios orientacijos, jai ta orientacija vienas svarbiausių dalykų", - aiškino P.Gražulis.
Antradienį vykusiame plenariniame posėdyje parlamentarai nepritarė konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės siūlymui lygių galimybių principo netaikyti švietimo ir ugdymo srityse tuomet, kai tai nesuderinama su mokyklinukų tėvų siekiu ugdyti savo vaikus religines vertybes palaikančioje aplinkoje.
Konservatorė kolegas agitavo įstatymu "kurti balansą", nes esą jeigu "Gėjų lyga" įsteigtų privačią mokyklą, tai ji turėtų galimybę į darbą nepriimti heteroseksualių asmenų, tuo tarpu remiantis lygių galimybių principais į valstybines bendrojo lavinimo mokyklas negalima atsisakyti įdarbinti žmogaus dėl to, kad jis yra gėjus ar lesbietė.
Tačiau Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) atstovė Laima Mogenienė bandė paaiškinti, jog kalbama apie bendrojo lavinimo mokyklas, kuriose mokosi įvairaus tikėjimo tėvų vaikai. Dėl šios priežasties, pasak jos, negalima leisti daugumai nustatyti bendrų gyvenimo principų mokyklose ir nekreipti dėmesio į mažumą sudarančių vaikų tėvų lūkesčius.
Ginčų jau kelintą kartą kilo ir dėl siūlymo, jog įrodinėjant diskriminacijos faktą teisme būtų laikomasi kaltumo prezumpcijos (kad diskriminacija buvo) tik tuo atveju, jeigu nukentėjusysis aiškiai nurodo aplinkybes.
Šiuo metu nėra aiškaus nurodymo nukentėjusiajam pateikti įrodymus ar nurodyti aplinkybes, nes diskriminaciją patyręs asmuo laikomas silpnesniąja puse. "Tvarkietis" Egidijus Klumbys teigė, jog vadovautis kaltumo prezumpcija, bet kas gali apkaltinti žmogų priekabiavimu ar diskriminacija, o šis savo ruožtu turės įrodinėti savo nekaltumą.
Naujoji Lygių galimybių įstatymo redakcija Seime jau svarstoma ne pirmąkart, tačiau galutinio sprendimo niekaip nebuvo prieinama: vieniems parlamentarams netinka, kad projekte neva paneigiama tėvų teisė auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, kiti piktinasi, jog norima saugoti gėjus, lesbietes ir transseksualus.
