Kovo 9-ąją Lietuvos socialdemokratų partija surengė ekspertų ir politikų apskritojo stalo diskusiją prieštaringai vertinamos daugiabučių renovacijos klausimais. Seime pranešimus renovacijos tema skaitė makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Raimondas Kuodis, Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Valius Serbenta ir Doc. dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas.
LSDP Energetikos komiteto pirmininkė, konferencijos organizatorė Birutė Vėsaitė priminė, jog ketverius metus konservatorių Vyriausybė tik kalbėjo apie daugiabučių namų renovacijos svarbą, tačiau nieko nepadarė, kad šioje reikšmingoje šalies ūkiui ir šilumos vartotojams srityje būtų realiai dirbama. Renovacija iš mirties taško taip ir nepajudėjo.
Apie tai, kodėl neveikia dabartinė renovacijos schema, kalbėjo ekonomikos profesorius Raimondas Kuodis.
„Po renovacijos mokėjimas už šilumą turėtų sumažėti perpus. Tačiau atsiranda kredito dengimas ir tai vyksta ištisus metus. Jei valstybė remia tik 15 proc., prisideda palūkanos, tai iš principo šeima, gyvenanti standartiniame 60 kvdr. m. bute, jokio stebuklo dėl renovacijos nepatiria. Ieškodami tik asmeninės naudos žmonės žiūri, kas apsimoka jiems, o ne kas apsimoka visuomenei. Štai kodėl aš siūlau, kad šito projekto imtųsi valstybė, o ne patys gyventojai“, – teigė R.Kuodis.
Anot profesoriaus, iš pradžių užtektų poros milijardų litų renovuoti du tūkstančius namų, kurie sunaudoja didžiausią dalį šilumos energijos. Ko nesumokėtume už importuojamas dujas, pereitų mokėjimams bankams, tarkim, palūkanas atiduotume į Vakarus, bet pati investuota suma liktų Lietuvoje. Anot ekonomisto, renovacijos fiasko šiandien stabdo perėjimą prie biokuro.
„Energinio naudingumo didinimo daugiabučiuose programų parengimo galimybės“
Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas V.Serbenta pasakojo, jog didžioji dauguma pastatų yra pastatyti 1960 –1990 metais. Tuo laikotarpiu buvo mažai investuojama į energiją taupančias priemones, todėl jau šiandien susidurta su įvairiomis problemomis: plyšiai tarp plokščių praleidžia drėgmę, balkonai, stogeliai labai blogos, kartais net avarinės būklės. Patiriami dideli energijos nuostoliai.
„Apie 78 proc. pastatų energiją vartoja neefektyviai. Būsto savininkai (apie 550 tūkst. šeimų) už šildymą per šildymo sezoną sumoka nuo 2500 iki 3500 litų (dalis iš jų gauna kompensacijas). Įgyvendinus efektyvias energiją taupančias priemones, tokias kaip: stogų šiltinimas, sienų šiltinimas, langų keitimas, šildymo sistemų sutvarkymas, energijos suvartojimas vidutiniškai sumažėtų 70 kWh/m², arba apie 4.200 kWh butui, arba apie 1200 litų butui per metus“, – teigia V.Serbenta.
Pasak eksperto, siūloma programa – tai alternatyva daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, namų energinio efektyvumo didinimo investicijų projektai, turėtų būti rengiami savivaldybės iniciatyva. Namų atnaujinimas gali būti vykdomas grupėmis arba atskirais kvartalais, rangos darbų pirkimu, darbų įgyvendinimo kokybe bei būsimais rezultatais rūpintųsi savivaldybė (jos paskirtas Programos administratorius). Lėšas skolinasi (iš Jessica) Programos administratorius, o ne būsto savininkai, kaip įprasta. Investicijos grąžinamos sutaupytomis už energiją lėšomis komunalinių mokesčių surinkimo tvarka.
V.Serbenta kalbėjo ir apie finansavimo galimybes. Tai pirmiausia lengvatinės paskolos, naudojant JESSICA finansinę priemonę (iki 20 metų su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis), valstybės parama: 15 proc. iš Daugiabučių namų modernizavimo programos ir kita. Papildomai – 15 proc. parama Klimato kaitos programos lėšomis (iki 2013 m. pabaigos, pasiekus 40 proc. energinį efektyvumą. Paskolas investicijų projektų įgyvendinimui savo vardu imtų savivaldybės paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius, o ne būsto savininkai, kaip įprasta.
Kitokios daugiabučių namų renovavimo galimybės
Apie panašų modelį kalbėjo ir Doc. dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, šiuo metu daugiabučių pastatų renovacijos apimtys ir perspektyvos apgailėtinai menkos. Apsirūpinimui šilumine energija Lietuvos gyventojai išleidžia didžiausią ES dalį generuojamų pajamų. Dėl santykinai didelių išlaidų kenčia vartotojai, šilumos tiekėjai (apmokėjimų problemos, paskata atsijungti nuo CŠT sistemų), valstybės ir Sodros biudžetai, mažėja vidaus vartojimas – žala šalies ekonomikai ir t.t.
“Manau, pagrindinės proceso kliūtys yra žemas daugiabučių pastatų savininkų organizuotumas, nepasitikėjimas renovacijos proceso skaidrumu ir rezultatais, todėl būtina ieškoti bei diegti kitus renovacijos modelius", – kalbėjo V.Lukoševičius.
Pasak eksperto, būtina „įdarbinti“ žmonių ir valstybės išlaidas šildymui į pastatų renovaciją. Svarbiausia, inicijuoti pilotinį statybinių (energetinių) bendrovių dalyvavimą renovacijos procese pagal EPB (energetinių paslaugų bendrovės) modelį. Finansinės paramos fondus panaudoti garantijoms, draudimui, bet ne tiesioginėms išmokoms. Valstybė turi padėti užtikrinti renovacijos procesų skaidrumą ir kokybę. Anot V.Lukoševčiaus, EPB – tai bendrovė, kuri atlieka pagrindinio (generalinio) rangovo vaidmenį, prisiima atsakomybę už projekto techninius ir ekonominius sprendimus, finansinę riziką ir t.t.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius po konferencijos sakė, jog ekspertų pateikti modeliai tikrai bus analizuojami.
„Konferencijos dalyviai suorganizavo darbo grupę dėl tinkamiausio modelio taikymo ir įgyvendinimo. Grupė rūpinsis organizacinėmis ir įstatyminėmis priemonėmis, ji turėtų pateikti išvadas iki gegužės pabaigos. Manome, jog naujas modelis padės išjudinti renovaciją iš mirties taško ir duos naudos paties šilumos vartotojams“, – teigė A.Butkevičius.
