Pašnekovai sako, kad su kaimynais reikia tartis gražiuoju, o galiojantys teisės aktai ir įpareigoja gyvūnų laikytojus užtikrinti, kad jų augintiniai netrikdytų aplinkinių teisių į poilsį bei ramią gyvenamąją aplinką.
Lojimas varo iš proto
Į redakciją paskambinusi tauragiškė papasakojo jau kuris laikas išgyvenanti tikrą košmarą dėl kaimynų šuns skalijimo.
„Artimiausi kaimynai savo didžiulį šunį iš voljero paleidžia pasilakstyti kieme. Tai šuo ir skalija po langais. Suprantu, kai gatvėje yra kažkoks judesys – važiuoja automobiliai, pas kaimynus atvažiuoja svečių. Bet būna, kad guli kieme arba vaikšto ir skalija, susidaro įspūdis, kad iš nuobodulio. Esu žiūrėjusi laiką – būna ir 15 min., ir ilgiau vis skalija“, – pasakojo tauragiškė, pridūrusi, kad vasarą, kai langai atviri, tenka ir televizorių pasigarsinti, kad girdėtum. O kieme, jei šuniui užeina „lojamoji“, tai telefonu susikalbėti tiesiog neįmanoma.
O pikčiausia, pasak moters, kai nuo šuns lojimo pabundi ir labai anksti ryte, tarkim 5 val.
„Savaitgaliais, kai, regis, galėtum ilgiau pamiegoti, kai kada tenka keltis pagal kaimynų šuns įgeidžius, – ir 5, ir 6 val.“, – apmaudo dėl nemalonių išgyvenimų neslėpė moteris, pridurdama, kad ir tolimesni kaimynai nebežino, ką daryti dėl šio šuns keliamo triukšmo.
Ar kalbėtasi su šuns augintoja?
„Žinoma, bet susikalbėti sunku. Esą ką ji galinti padaryti, jei šuo loja. Ir dar priduria, kad ir jai ramybės neduoda kitų kaimynų šuo“, – teigė tauragiškė. „Jau kai netenku kantrybės, sakau, kad policiją kviesiu, tada uždaro šunį į voljerą. Kitą dieną paleidžia kieme, ir vėl tas pats. Manau, kad šuneliui dėmesio, išsilakstymo trūksta. Jei jau laikai gyvūną, tai juo ir rūpinkis.“
Kaimynų nepasirinksi
Privačių namų kvartale gyvenanti tauragiškė Jolanta pasakojo, kad šalia gyvenantys kaimynai laiko du šunis – vienas mažas laksto kieme, jis niekada neloja, o didesnis panašus į vokiečių aviganį, visą laiką laikomas aplūžusiame aptvare, būda irgi išklerusi, ne ką geresnė.
„Mano kaimynai sunkiai verčiasi ir šunis, matyt, šeria tuo, kuo gali, kas lieka nuo jų stalo, specialaus pašaro neperka. Vasarą lojimą tenka kęsti dažniau. Gali būti, kad pamiršta įpilti vandens ar maisto mažiau duoda. Būna, kad jis amsi visą naktį“, – pasakojo Jolanta.
Ji teigė su kaimynais kalbėjusi, klaususi, ar jie negirdi, kad šuo amsi.
„O kai amsi, užsidarai langus ir eini miegoti. Žinau jų bėdas – jei nori, turi maisto nupirkti. Šuo jau turbūt 10 metų ten gyvena ir neatrodo paliegęs. Matyt, kiek gauna maisto, tiek jam ir užtenka, tik kartais pamiršta pašerti“, – mintimis dalijosi tauragiškė, pridūrusi, kad nuneša šunims pašaro, kurio neėda pačių šunys, ar maisto likučių. „Nekonfliktuojame su kaimynais, stengiamės sugyventi. Kaip sakoma, kaimynų nepasirinksi.“
Tartis gražiuoju
Tokių ir panašių istorijų, ko gero, galėtų papasakoti ne vienas tauragiškis. Ką tokiu atveju daryti, ar sulaukiama tokių skundų, pirmiausia teiravomės miesto seniūnijoje.
Pasak miesto seniūno Žilvino Majaus, pastaruoju metu nusiskundimų dėl šunų keliamo triukšmo seniūnija negavo.
„Gerai prisimenu vieną atvejį, šuniukas lyg naktimis neramus būdavo, bet nuvažiavę pasikalbėjome, ir problema lyg ir buvo išspręsta“, – prisiminė seniūnas, pridūręs, kad seniūnija, be pokalbio, daugiau nelabai ką ir gali daugiau padaryti.
Kaip pastebi seniūnas, vieni žmonės jautresni, tad yra buvę, kad gyventoja skundėsi, jog bute šuniukas laksto.
„Namuose laikomi šunys, paleisti lauke, kartais būna nerimastingi. Arba naktį, kai automobiliai važinėja, gali triukšmauti“, – pastebėjimais dalijosi seniūnas.
O ką patartų seniūnas tokiu atveju, kai šunų keliamas triukšmas gyventojus erzina?
„Tik gražiuoju tartis su kaimynais“, – teigė Ž. Majus.
Taisyklės
Kokios taisyklės galioja dėl šunų keliamo triukšmo, ar gresia kokia atsakomybė jų savininkams, klausėme savivaldybės administracijos atstovų.
„Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktai nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi galiojantys teisės aktai įpareigoja gyvūno laikytoją užtikrinti, kad jo augintinis nekeltų triukšmo ir netrikdytų žmogaus ramybės, viešosios rimties, nepažeistų jų teisių ir teisėtų interesų į poilsį bei ramią gyvenamąją aplinką“, – teigė Kristina Puškoriūtė, savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, jog gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje nustato Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 5-376 patvirtintos Gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės.
Jose numatyta, kad gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsdami surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus; nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.
Gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Banienė informavo, kad dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų komisariato pareigūnai per 7 pirmuosius šių metų mėnesius surašė 52 administracinio nusižengimo protokolus, iš kurių 20 – Tauragės mieste ir rajone. Už tokius pažeidimus gresia bauda nuo 30 iki 100 eurų.
Pažeidimus būtina fiksuoti
Administracinius nusižengimus tirti ir protokolus surašyti gali Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, policija, savivaldybių administracijos.
„Kurioje iš šių institucijų yra gaunamas pranešimas, toji ir pradeda tyrimą arba nukreipia pagal kompetenciją įvertinus tam tikras aplinkybes ir/ar nusižengimo sudėtį. Svarbu pažymėti, kad nusižengimas būtų užfiksuotas esamuoju laiku, į tai turėtų reaguoti policijos pareigūnai, kviečiant juos bendruoju pagalbos numeriu. Kreipiantis į savivaldybių administracijas reikėtų nurodyti kuo daugiau aplinkybių dėl trikdomos ramybės, t. y. paminėti datas, paros laiką ir/ar laiko intervalus, kiek gyvūnai kėlė triukšmą, galbūt turima vaizdinė ar garso medžiaga, kurią vertėtų pridėti prie pranešimo“, – informavo K. Puškoriūtė.
Pasak specialistės, bet kokiu atveju, remiantis susiformavusia teismų praktika, dėl trikdomos ramybės apklausiami ir kiti gyventojai, kad nebūtų vertinama pagal vieno asmens subjektyvią nuomonę, todėl ne visuomet pranešimai gali pasitvirtinti.
Autorius: Raimonda ALYSIENĖ
