Vyriausybei pavyko gauti Seimo pritarimą Atominės elektrinės įstatymo pataisoms. Galutinai dėl „trigalvio liūtuko“ seimūnai apsispręs penktadienį.
Už balsavo 66, prieš – 50, susilaikė – 3 parlamentarai. Galutinai dėl įstatymo Seimas turėtų apsispręsti penktadienį. Jei ir vėl balsuos už, tai reikš, kad Vyriausybei nereikės persiderėti ir nacionalinis investuotojas bus kuriamas
Įstatymą kartu su valdančiaisiais palaikė ir opozicijoje esantys „darbiečiai“.
Į KT nesikreips
Seimas po pateikimo nepritarė Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymui Konstituciniam Teismui (KT) aiškintis, ar Vyriausybės pasirinktas nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo scenarijus neprieštarauja Konstitucijai.
Už atitinkamą Seimo nutarimo projektą ketvirtadienį balsavo 47 Seimo nariai, prieš - 33, o susilaikė 24 parlamentarai. Nutarta projektą atiduoti iniciatoriams tobulinti.
Nutarime siūlyta prašyti KT pateikti išvadą, ar Atominės elektrinės įstatyme, kurio pataisas Seimas planuoja priimti penktadienį, numatyta išimtinė VST kontrolinį akcijų paketą turinčios bendrovės "NDX energija" teisė neskelbiant konkurso kartu su Vyriausybe kurti nacionalinio investuotojo bendrovę, neprieštarauja Konstitucijai.
Kaitaliojo nuomones
Vasarą gana vieningai balsavę dėl Atominės elektrinės įstatymo parlamentarai paskutiniu metu vis dažniau kaitaliojo nuomones, o skirtingų frakcijų pozicija svyravo priklausomai ir nuo visai su projektu tarsi nesusijusių motyvų.
Viską greičiau raginę tvirtinti valdantieji prieš balsavimą pareiškė, jog iš naujo derėtis nebeįmanoma, o be to rezultatų, esą, nekantriai laukia numatomų statybų partneriai – Latvija, Estija ir Lenkija.
Projekto kritikai pasigenda aiškių privataus kapitalo dalyvių įsipareigojimų statyti objektus, kurių statybai jis ir kuriamas, pabrėžia, jog nėra saugiklių, kurie trukdytų privatininkams po poros metų pasitraukti iš projekto – statyboms nė neprasidėjus.
Dieną prieš balsavimą jokių aiškių prognozių dėl jo baigties nebuvo. Jas labiausiai komplikavo nestabilumas valdančiojoje koalicijoje. Sunkiausiai prognozuojama buvo pilietininkų ir DP pozicija. Ją, kaip atrodė prieš balsavimą, gali lemti „paskutinės minutės“ susitarimai.
Ginčai nebe tik dėl projekto
Seime debatai dėl „Leo LT“ projektų „sutapo“ su mėginimais formuoti naują koalicinę valdančiąją daugumą, o tai iškart įtakojo ir diskusijų pobūdį.
Valdančiosios mažumos Vyriausybės branduolį sudarantiems socialdemokratams susiderėjus dėl paramos pramos ir koalicijos išplėtimo su Naująja Sąjunga (socialliberalais), atrodė, jog pavyks ne tik be vargo prastumti patį projektą, bet ir išspręsti kitus - G. Kirkilo vyriausybei aktualius - klausimus. Vienas jų - LSDP ir vadinamųjų „valstybininkų“ siekis išstumti iš NSGK vadovo pareigų Algimantą Matulevičių, kuris G. Kirkilo nemalonę užsitraukė dar tuomet, kai vadovavo parlamentiniam Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimui.
Valdančioji koalicija, prisidėjus Naujajai sąjungai, turėjo įgyti daugumą (73 balsus Seime), o šios partijos lyderis jau buvo pasiskelbęs tampąs Atominės elektrinės statybos ir kitų valstybei svarbių procesų garantu.
Netrukus tai tapo lyg ir neįmanoma, kai šiems planams pasipriešino į valdančiąją koaliciją įeinanti Liberalų ir Centro Sąjungos, o taip pat – Pilietinės demokratijos frakcijos. LiCS frakcija turi tiek pat balsų, kaip ir NS – 10.
Prieš kelias dienas portalui “Balsas.lt” liberalcentristų lyderis A. Zuokas sakė: „Skeptiškas mūsų požiūris į šį projektą žinomas koalicijos partneriams jau labai seniai, tiesiog dabar tai viešai pasakyta. Iki šiol viešai ir oficialiai nešnekėjome, bet dabar, kai svarstome jau konkrečius derybų rezultatus, atėjo laikas pasisakyti“. Vėliau pasirodė pranešimų, jog LiCS gali išvis pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, jei bus mėginama stumti “Leo LT” projektą.
Pilietinės demokratijos frakcija, turinti 7 narius, taip pat lyg ir priešinasi kol kas nesėkmingiems LSDP ir NS bandymams pašalinti iš NSGK vadovo pareigų A. Matulevičių, nors balsuojant jį parėmė tik 2 frakcijos nariai. Mėginimai tartis dėl to, kad minėtas postas tektų kitam “pilietininkui” arba apskritai būtų nejudinamas – buvo bevaisės. Pats NSGK pirmininkas įstatymo projektą pavadino mėginimu užgrobti Lietuvos energetinę sistemą.
Paramos valdantieji ir „Leo LT“ projektas sulaukė iš Darbo partijos, kuri, kaip paaiškėjo, derasi su Naująja sąjunga dėl galimo bendradarbiavimo rinkimuose. “Darbiečiams” taip pat pavyko pervilioti į savo gretas vieną iš pilietininkų, o tai šios minimalų kiekį narių turinčios frakcijos vos nesunaikino. Darbo partijos balsais valdantiesiems pavyko blokuoti konservatoriaus K. Čilinsko pateiktą alternatyvų AE įstatymo pataisų projektą. Pastaruoju siūlyta nustatyti konkrečią elektrinės pastatymo datą.
Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga šiam projektui nepritaria. Konservatorių frakcija reiškė įsitikinimą, kad didžiausią žalą viso strategiškai svarbaus projekto realizavimui padarė neatsakinga ir pasitikėjimo nekelianti Vyriausybės ir visos valdančios koalicijos veikla.
“Todėl, jeigu šią savaitę bus forsuojamas balsavimas dėl įstatymo priėmimo, siūlysiu frakcijai balsuojant susilaikyti, - pirmadienį teigė A. Kubilius. - Atrodo, kad bandymas vienu metu sulipdyti ir valdančiąją daugumą, ir Seime patvirtinti naują Atominės elektrinės įstatymą, ir dar susidoroti su A. Matulevičiumi - gali būti nelabai sėkmingas. Kažkaip atrodo, kad valdančiąją koaliciją ir pačius socialdemokratus drebina vis didesnės audros. Todėl ką nors prognozuoti, išskyrus tai, kad per audras kas nors gali ir nuskęsti, yra nebeįmanoma”, - samprotavo A. Kubilius.
Tiesa, vasarą priimant pradinį Atominės elektrinės įstatymo variantą konservatoriai beveik vieningai balsavo už. Partijos politikos komitetas, vadovaujamas V. Landsbergio, sausio mėn. 4d. apskritai ragino nepritarti šiam projektui.
Klausimai, kurie nekeliami Seime
Dar daugiau abejonių dėl projekto kyla už Seimo ribų. Parlamente nė viena frakcija nesvarsto ir nekelia klausimo dėl paties privataus nacionalinio investuotojo dalyvio pasirinkimo. Tuo tarpu visuomenininkams šis klausimas atrodo esminis.
Piliečių Santalkos atstovas Liutauras Ulevičius portalui “Balsas.lt” prieš kelias dienas kalbėjo: „Neaišku, kodėl pasirinktas būtent šis, o ne kitas privatus investuotojas, kodėl pasirinkta būtent „NDX energija“.
Jis taip pat pabrėžė, jog Europos Sąjungos institucijų pozicija tebelieka neaiški ir sprendimus Lietuvos valdžia mėgina priimti neturėdama aiškių atsakymų iš Briuselio.
***
Vyriausybė yra suderėjusi, kad vadinamasis trigalvis slibinas būtų kuriamas prie naujai įsteigtos įmonės prijungiant tris įmones: valstybės bendroves „Lietuvos energiją“ bei Rytų skirstomuosius tinklus, taip pat „Vilniaus prekybos“ savininkams per bendrovę „NDX energija“ priklausančią VST. Naujame darinyje valstybė turės 61,7 proc. akcijų, o „NDX energija“ – 38,3 proc. akcijų.
Su „NDX energija“ yra sutarta, jog ši bent dvejus metus po bendrovės įsteigimo negalės parduoti 33,4 proc. akcijų dalies. Kitus 5 proc. akcijų paketo bendrovė privalės išlaikyti iki 2015 metų. 2014-aisiais pirmąjį pusmetį valstybė turės teisę liepti bendrovei jai parduoti šiuos 5 proc. akcijų už „sąžiningą ir teisingą kainą“. Šio paketo valstybei trūksta, kad ji turėtų įmonėje du trečdalius balsų.
Taip pat sutarta, kad nuo „Lietuvos energijos“ bus atskirtos Kauno hidroelektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinės, kurios nebus „slibino“ dalimi. Tiesa, vyriausybė dar nepaskelbė ekspertų išvadų, kurios paneigtų nuogąstavimus, jog toks išskyrimas gali padidinti elektros kainą.
Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.
VST buvo privatizuota už 700 mln. litų, o akcijų apmokėjimui paimta paskola grąžinta bendrovės lėšomis. Tuo tarpu derybų metu VST akcijos pabrangintos maždaug 2,8 mlrd. litų.
