Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Alvydas Sadeckas abejoja, ar naujas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas gali apsaugoti Lietuvos piliečius „nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą“.
A.Sadeckas mano, kad įstatymo projektas nepakankamai atsižvelgia į Lietuvos, lyginant su kitomis buvusiomis socialistinėmis valstybėmis, išskirtinumą, pasireiškiantį tuo, jog absoliuti dauguma Lietuvoje veikusių slaptų KGB bendradarbių bylų yra Rusijos specialiųjų tarnybų rankose, sakoma Seimo ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime.
Pasak A. Sadecko, Rusijos specialiosioms tarnyboms, disponuojančioms slapta bendradarbiavimo su KGB medžiaga, susidaro geros galimybės kompromitavimo pagrindu šantažuoti žmogų, priversti jį tarnauti sau, tvirtai laikyti šnipinėjimo, įtakos agentūros tinkluose.
„Ir Lietuvoje domintų, suprantama, pirmiausia tie, į kuriuos nukreiptas liustracijos smaigalys, tie, kurie dabar turi ar gali turėti ateityje svarbias valstybėje pareigas, tai yra turi geras žvalgybines ar įtakos pozicijas, ir kuriems, atskleidus jų praeitį, gresia tų pareigų praradimas“, - tvirtina Seimo narys.
Kompromituojančios medžiagos apie asmenį panaudojimas – vienas svarbiausių ir veiksmingiausių bet kurios specialiosios tarnybos instrumentų, priverčiančių verbuojamą ar užverbuotą tarnauti sau.
A. Sadecko teigimu Lietuvoje per liustraciją prisipažinusieji apie savo slaptą bendradarbiavimą su KGB sudaro tik ketvirtadalį iš paskutinėmis sovietinėmis dienomis veikusių slaptų bendradarbių, o 4,5 tūkstančio tokių žinomi tik Rusijai. Be to, yra tūkstančiai buvusių slaptų bendradarbių, kurių bylos jau tais laikais buvo padėtos į KGB archyvus.
Nauju projektu netgi atimama slapta bendradarbiavusių su KGB prisipažinimo galimybė, kas leistų netaikyti darbinės veiklos apribojimų. A. Sadeckas pastebi, kad įstatymo projektas su daugybe Seime jau palaikytų pataisų neturi reikiamų saugiklių, garantuojančių, kad nepadidės priešiško poveikio galimybės ir tuo nesusilpnės Lietuvos nacionalinis saugumas.
A.Sadeckas ragina apsispręsti, kas sudarytų didesnę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui: ar keli tūkstančiai bijančių savo praeities žmonių ir galinčių tapti priešiško poveikio ir panaudojimo objektais ar keli tūkstančiai nebijančių priešiškų pinklių Lietuvos piliečių, vienaip ar kitaip suvedusių sąskaitas su praeitimi ir dabar ištikimai tarnaujančių savo šaliai, sakoma pranešime.