Štai, ką apie atostogas kalba žmonės:
„Dar nebuvau, bet ruošiausi. Ruošiuosi į pajūrį, į Šventąją, išvažiuoju šeštadienį, o rudeniop į Stambulą.“
„Kol kas dar ne. Suremontuoti mašiną reikia. Rudenį važiuosim į Italiją.“
„Lietuva mūsų didelė ir graži ir yra labai daug gražių vietų, kurias galima aplankyti ir Lietuvoje.“
„Buvom Lietuvoj, buvom pajūry, buvom užsieny, būsim dar Lietuvoj – labai smagu, labai gerai.“
Kol vieni vasaros atostogas laisvai leidžia užsienyje ar pataupę Lietuvos pajūryje, didžiulė dalis lietuvių, anot statistikų, apie keliones gali tik pasvajoti. Naujausiais „Eurostato“ duomenimis, beveik 41 procentas Lietuvos gyventojų negali sau leisti net savaitės atostogų už namų ribų. Mūsų Statistikos departamentas skaičiuoja, kad šis skaičius keletą pastarųjų metų mažėja, tačiau labai nežymiai.
„Mažėja dviem procentiniais punktais, vienu. Tai 2015 m. buvo 44 procentai, 2018 m. 41-as“, – sako Statistikos departamento atstovė Irina Kompanijiec.
Pagal Europos Sąjungos mastu paskelbtus duomenis, kaimyninėje Latvijoje savaitės atostogų už namų sienų sau negali leisti gerokai mažiau gyventojų – tik 33 procentai latvių. Savo ruožtu Estijoje iš namų savaitei išvykti sau negali leisti vos daugiau nei ketvirtadalis. Tai – beveik perpus mažiau nei atostogauti išvykti negalinčių lietuvių:
„Vidurkis preliminarus šiandien, nes ne visos šalys dar pateikė skaičius, t. y. 28 procentai gyventojų, kurie negali sau leisti atostogų.“
Visgi pasidairius po augančias lietuvių kelionių kryptis, įspūdis gali susidaryti visai kitoks. Tarp lietuvių populiarėja tiek egzotiški kraštai, tiek prabangūs kurortai. Skrydžiai iš Vilniaus vyksta ir į Madagaskarą, netrukus bus galima kilti ir tiesiai į Zanzibarą.
Skaičiuojama, kad vien pirmą šių metų ketvirtį po užsienį keliavę lietuviai išleido beveik 200 mln. eurų, ši suma nuo pernai paaugo.
Ekonomistė Jūratė Cvilikienė įsitikinusi, kad tai rodo, jog Lietuvoje ryškėja praraja tarp tų, kurie gali keliauti vis daugiau ir toliau, ir tų, kuriems atostogas tenka praleisti namie.
„Tai irgi susiję su senstančia visuomene, nes kaip mes žinome, mes turime didelę dalį žmonių, kurie gyvena iš pensijos, ar iš įvairių pašalpų, yra socialiai valstybės remiami – tai irgi atitiktų maždaug tokią dalį visuomenės, kuri negali pagalvoti apie teatro bilietą, ką jau ten galvoti apie atostogas ne namuose“, – kalbėjo „Swedbank“ finansininkė Jūratė Civilkienė.
Tiesa, net ir tie, kas gali leisti sau mažiau ar vietoj kelionės į užsienį renkasi Lietuvos kurortus, sutaupo vis rečiau. „Swedbank“ finansų institutas skaičiuoja, kad savaitė Lietuvos pajūryje, neskaičiuojant maisto ir pramogų, gali atsieiti nuo maždaug 280 iki daugiau nei pusės tūkstančio eurų žmogui. Ir kainomis kartais nenusileidžia nei Graikijos, nei Kipro, nei Italijos kurortams:
„2013 m. – 28 procentai lietuvių galėjo leisti atostogas užsienyje, o praėjusias metais tokių buvo aštuoniais procentais daugiau. T. y. jau 36 proc. Tai mes turime tarsi 40 procentų, kurie gali, ir vis daugiau gali, ir 40 procentų, kurie negali sau leisti, o viduryje matyt, yra tie, kurie gali sau leisti mažiau.“
Visgi, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija tvirtina, kad skundai apie kasmet vis daugiau užsiplėšti bandančius kurortų verslininkus tėra mitas ir neva reikšmingo kilimo nežfiksuota.
„Kiekvienais metais tik iš naujo kalbama apie tai. Yra labai paprasta logika. Lietuvos kurortai turi du tris mėnesius, per kuriuos jie turi užsidirbti visiems metams – tai Lietuva niekada nebus pigi šalis, nebent jau klimato atšilimas bus toks, kad turėsime 9 ar 10 mėnesių šilumos“, – teigia asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
E. Šiškauskienė abejoja ir neva išaugusio užsieniečių srauto įtaka poilsio kainoms Lietuvoje. Neva tokiuose kurortuose kaip itin aukštomis kainomis pagarsėjusi Nida, tiesiog nėra vietos, kur priimti visus norinčius. Tad ir kainos atitinkamos. Kitur kainas pučia darbo jėgos stoka:
„Ypatingai kelia tai darbuotojų trūkumas ir labai sudėtinga toje pačioj Palangoj, Birštone ar Druskininkuose surasti darbuotojus, nes atlyginimai kyla juos turi mokėti.“
Visgi tiek ekonomistai, tiek verslininkai sutinka, nors kainos Lietuvos kurortuose nemažos, apsukrūs lietuviai randa būdų pailsėti. Keliauja trumpiau ar viešbučius vis dažniau išmaino į palapines ar ne tokias brangias kaimo sodybas. Vietinis turizmas šalyje šiemet šovė į penkių metų aukštumas ir yra didžiausias Baltijos šalyse.
