Laukta kelionė į Ukrainą Brigitai apkarto dar nė neišvažiavus iš Lietuvos, nes likus porai savaičių iki kelionės paaiškėjo, kad jos draugo tėvo liga progresuoja itin greitai ir jis ilgai nebegyvens. Anot moters, tai supratę jie mėgino atidėti kelionę vėlesniam laikui, bet kelionių agentūros „Guliverio laikas“ darbuotojai nebuvo itin paslaugūs. Esą laiškų iš jų reikėdavo laukti net porą dienų, o pasiūlymai, ką daryti tokiu neplanuotu atveju netenkino Brigitos ir jos draugo.
„Neprašėme nutraukti sutarties ar grąžinti pinigų, norėjome, kad nukeltų kelionės datą iš liepos pabaigos į spalio pradžią. Atsakymas buvo esą jie apgailestauja, gali nutraukti sutartį, bet už tai bus bauda. Pagal kelionės sutartį datą ir kelionės dalyvius galima pakeisti likus 21 dienai iki kelionės. Viskas kaip ir suprantama, bet mes nekeičiame piktybiškai, mes tik prašėme nukelti. Visgi jie aiškino, kad pagal taisykles tegali nutraukti sutartį ir prašė parašyti sąskaitos numerį, kur turėjo pervesti likusius pinigus. Mes galvojome, kad baudos dydis bus apie 10 proc., kelionė kainavo apie 400 eurų dviem žmonėms. Visgi gavome atsakymą, kad bauda bus 300 eurų, tada jau klausiau, kokiu pagrindu, kaip skaičiuoja. Jų sutartyje parašyta, kad kelionių agentūra gali pritaikyti baudą, bet neparašyta, kad būtinai turi taikyti“, – pasakojo moteris, paaiškinusi, kad šią situaciją su kelionių agentūra ji visgi išsprendė taikiai, kelionė buvo nukelta į rudenį.
Tiesa, rudens laukti neprireikė, nes laidotuvės šeimoje įvyko anksčiau, o palaidojus artimą giminaitį vykti į kelionę žmonės visgi nutarė. Tiesa, vos prasidėjusi ji moteriai jau ėmė nepatikti. Pirmasis sustojimas, pasak moters, buvo Lenkijoje, kur buvo duota per mažai laiko nueiti į tualetą ir nusipirkti kavos. Esą grupei, kurioje yra 40 žmonių, reiktų daugiau patogumų, daugiau vietų tualetuose, esą apie tai nebuvo pagalvota. Konfliktai su gide, pasak Brigitos, prasidėjo tada, kai pirmame mieste Liubline keliautojams po ekskursijos buvo skirtas laisvas laiką, jo tiesiog buvo mažai.
„Mums pasakė, kai užeisime į kavinę atsiklausti, kiek truks maisto gaminimas. Mes šešiese užėjome į restoraną, paklausėme kiek truks. Mums maistą atnešė per 20 min, bet kompanijoje esantys vaikai nespėjo. Kai grįžome, mūsų jau laukė gidė, kuri papriekaištavo, kad vėlavome“, – sakė moteris, dar pasipiktinusi, kad kelionės per Lenkiją metu autobuse rodė ne istorinį filmą ar dokumentiką, o pramoginį filmą.
Moteris piktinosi ne tik laiko stygiumi, bet ir vietinių gidų kvalifikacija, esą, jei viename mieste ir pilyje viskas buvo gerai, tai kitame – jau ne. Jai ypatingai nepatiko Počiajevo Lavros gidas, kuris, pasak moters, pasakojo apie stebuklus, paveikslus ir aukojimus, o ne apie tai, kas gali būti įdomu turistams.
„Jokių istorijų apie vienuolius, jų gyvenimą. Tik mitai, kas kiek paaukojo ir apie stebuklingus paveikslus. Tas gidas buvo pasakorius, pradinių klasių vaikams gal būtų įdomu. Tai buvo ne toks objektas, kur galima pasakoti tokias nesąmones“, – piktinosi Brigita.
Kitoje kelionės etapo dalyje moteris taip pat rado dalykų, kurie jai nepatiko. Esą vėl trūko organizuotumo, buvo per mažai laiko ar informacijos, tarkime, kur yra parduotuvė ar restoranas miestelyje, kuriame jie apsistojo. Esą jie tai turėjo susižinoti patys viešbutyje, nors galėjo pranešti gidė.
„Žmonės, kaip akli kačiukai, neorganizuota, nepasakoma apie miestelį, parduotuves“, – skundėsi moteris. Ji taip pat aiškino, kad kopimo į viršūnę, pasivaikščiojimo kalnais kita dieną, kaip žadėta programoje, esą nebuvo. Gidė, pasak Brigitos, vis baugino, kad tai gana sudėtingas pasivaikščiojimas, o grupėje yra visokio amžiaus žmonių, todėl gal eiti į trijų valandų pasivaikščiojimą kalnais nereiktų.
„Dauguma grupės buvo pasiryžę eiti. Bet vietoje to gavome trumpesnį pasivaikščiojimą kalnais, visai ne tokį, kokio tikėjomės“, – aiškino Brigita.
Moteris skundėsi, kad ir nusipirkti suvenyrų nebuvo duota pakankamai laiko, o tradiciniai namai, kuriems buvo skiriamas dėmesys, nebuvo niekuo ypatingi. O štai huculu sodyba, kurios apžiūrėjimui kitą dieną buvo skirtos net kelios valandos, Brigitą ne juokais papiktino, pasak jos, tai buvo visiškas kičas, kuris nebuvo vertas jų laiko.
„Man susidarė toks įspūdis, kad visos pažintinės kelionės tikslas – kuo greičiau į viešbutį arba kokią užeigą, susidaro įspūdis, kad iš to turima naudos. Gaišimas virš trijų valandų toje „feikinėje“ sodyboje. Bet ji mums aiškino, kad tai yra autentika. Pagal mane ten buvo padaryta vaikams, bet tai ne suaugusių grupei skirta ir ne pažintinei kelionei“, – aiškino moteris.
Ji sakė savo pretenzijas išsakiusi ir gidei, kuri išklausė ir pažadėjo, kad paskutinę dieną Lvove skirs daugiau laiko pasivaikščiojimams, savarankiškam laikui, kurio, pasak Brigitos, stigo visą kelionę. Visgi važiuojant į Lvovą autobusas pakliuvo į kamštį, todėl laiko mieste buvo mažiau nei tikėtasi, o tai labai nepatiko Brigitai.
Tiesa, gidė Žana pasakojo kiek kitokią šios kelionės versiją ir tikino, kad Brigita ir jos partneris jau pradžioje kelionės buvo viskuo nepatenkinti, ėmė gadinti bendrą kelionės nuotaiką.
„Susidarė toks įspūdis, kad jie norėjo matyti vieną vaizdą, bet tai ką matė neatitiko jų lūkesčių“, – sakė gidė. Anot gidės, nusiskundimai dėl huculų sodybos, laisvo laiko ar vietinių gidų darbo kokybės nėra pagrįsti.
„Huculai tiesiog taip dekoruoja savo sodybas, vietas, kuriose vasaroja. Jie mėgsta kičą, daug spalvų, viską, kas blizga. Huculams atrodo vienaip, o turistams kitaip. Gidas vietinis, pasakojo apie buitį, kaip jie gyvena. Tai tikrai nėra Rumšiskės. O kas dėl laiko, diena yra tokio ilgio, kokio yra. Yra ilgi važiavimai, keliai gana blogi, pradėdavome ekskursijas apie 9 ryto, o viešbutyje būdavome 9-10 vakare. Taip, aš irgi norėčiau, kažkur ilgiau pabūti, bet diena yra tokia, kokia yra. Mes neatsakingi už tai, kad, tarkime, strigome kamštyje. Net autobuse dirbo vietiniai gidai, pasakojo apie miestą. Tarkime, ekskursijoje į huculų namus šiems keliautojams netiko nei gidas, nei eksponatai. Jie neužėjo nė į vieną trobą. Jie atsiskyrė. Jiems nepatiko, aš sutinku, žmogui gali nepatikti, bet tai nėra tai, kad mes juos apgaudinėjame“, – sakė gidė Žana.
Pasak gidės, jai susidarė įspūdis, kad šie keliautojai tiesiog ieškojo priekabių.
„Guliverio kelionių“ vadovas Algis Brazionis aiškino, kad situacija jam yra puikiai žinoma, gidė dar nepasibaigus kelionei skambino ir pasakojo apie kelione nepatenkintus klientus. Anot jo, atiduoti pinigus už kelionę, jei ji atšaukiama paskutinę minutę, jie sunkiai gali, nes jau būna daug kas sumokėta, rezervuoti viešbučiai.
Jis patikino, kad jų darbuotojai situaciją išsprendė klientės naudai, buvo stengtasi padėti žmonėms. „Guliverio kelionių“ vadovas tikino, kad gidė, kuri lydėjo keliautojus, labai patyrusi, turinti daug žinių ir niekada nesusilaukusi jokių nusiskundimų.
„Kelionę lydėjo labai patyrusi ir turistų labai gerai vertinama gidė. Ji yra slavų kraštų: Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos žinovė“, – sakė kelionių agentūros vadovas.
Anot jo, pasipiktinimas dėl vietinių gidų arba vietų, kuriose lankosi turistai nėra visiškai tikslus, nes, tarkime, Počiajevo Lavroje ekskursijas veda patys vienuoliai, tai, ką jie pasakoja yra jų pasirinkimas.
Jis patikino, kad kasmet peržiūrima kelionės programa, vietos kuriose lankomasi, klausomasi pastabų ir pasiūlymų. Jis buvo nusivylęs žmonių skundais, nes gidai ir kelionės organizatoriai, pasak V. Brazionio, išties nuoširdžiai dirba.