Šią vasarą bankrutavusios „Lino audinių“ bendrovės darbuotojams darbdavių įsiskolinimus sušvelnins valstybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje posėdžiavusi Garantinio fondo taryba „Lino audinių“ darbuotojams skyrė 2,6 mln. Litų, rašo „Respublika“.
Finansinė parama pasieks 939 bankrutavusios bendrovės darbuotojus. Jiems bus išmokėta dalis negauto darbo užmokesčio, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, sumažės skolos už neapmokėtas prastovas ir išeitines išmokas.
Likusios skolos darbuotojams bus grąžintos pardavus įmonės turtą. Balansinė „Lino audinių“ turto vertė siekia 25 mln. litų. Pradinę pardavimo kainą kreditoriai planuoja patvirtinti spalio mėnesį vyksiančiame bendrovės kreditorių susirinkime.
Po bankroto vargo dėl darbo neturėjo tik 430 bendrovės darbuotojų. Rugpjūčio pradžioje jie buvo pakviesti dirbti antrinėje „Lino“ įmonėje „Lino apdaila“. Labiausiai pasisekė turintiems siuvėjų, sukirpėjų, audėjų kvalifikaciją. Verpėjoms ir kitų specifinių profesijų darbininkams teko registruotis Darbo biržoje.
Rugpjūčio mėnesį Panevėžio darbo biržoje užsiregistravo 318 bankrutavusių „Lino audinių“ darbuotojų, net 82 proc. iš jų - moterys. Dauguma yra įgijusios tik vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą.
Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė teigia, kad per mėnesį paslaugų sferoje pavyko įdarbinti tik apie 40 moterų. Buvusioms audėjoms ir verpėjoms rasti vietą darbo rinkoje sunku.
Darbo birža bedarbiams siūlo persikvalifikuoti ir įgyti pardavėjų, padavėjų, barmenų-virėjų specialybes, nes Panevėžys yra paslaugų miestas. Darbo birža rengiasi pasiūlyti ir viešuosius darbus.
Dėl „Lino audinių“ bankroto Panevėžyje padidėjo nedarbas. Rugsėjį jis siekia 6,2 proc. ir yra puse proc. didesnis nei pernai tuo metu.
Genė Silickienė
