Jis taip pat tvirtino, kad stojimas į Bendriją turi būti susijęs su atliktais darbais, o ne vykti pagal iš anksto suplanuotą tvarkaraštį.
„Kalbant apie Vakarų Balkanų integraciją, gerai juos turėti pas save, tačiau (stojimo) procesas turi būti paremtas jų rezultatais, o ne kalendoriumi“, – žurnalistams Helsinkyje sakė L. Linkevičius.
„Taip pat paminėčiau suderinamumą su bendra ES užsienio ir saugumo politika. (...) Jeigu šalys nori prisijungti prie klubo, jos turi laikytis taisyklių, vertybių, principų. Taip būna ne visada“, – pridūrė jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas dalyvavo ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kur buvo kalbamasi apie galimybes pakviesti Šiaurės Makedoniją ir Albaniją į Bendriją.
Šis sprendimas buvo nuolat atidedamas dėl susipriešinimo tarp ES šalių.
Europos Sąjunga pastaraisiais dešimtmečiais mėgina didinti įtaką Vakarų Balkanuose. Prieš 11 metų ES narėmis tapo Bulgarija ir Rumunija, o 2013 metais į Bendriją įstojo Kroatija.
Likusios šalys – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Serbija ir Kosovas – yra arba kandidatės, arba potencialios pretendentės tapti ES narėmis.
ES užsienio reikalų ministrai Suomijos sostinėje taip pat aptarė situaciją Persijos įlankoje ir Bendrijos politiką Arkties regione.
