ES pratęsė sankcijas Rusijai iki rugsėjo, taip pat bus plečiamas į Europos erdvę neįleidžiamų asmenų „juodasis sąrašas“. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius radijui „Laisvoji banga“ teigė, kad Rusija savo pareiškimas ir ekonominiais manevrais toliau bando skaldyti ES iš vidaus. Pasak šalies diplomatijos vadovo, ES užkulisiuose diskutuojama ir dėl separatistų veiklos pripažinimo teoristine.
Papildomos sankcijos buvo priimtos, bet reakcija į tragiškus įvykius Mariupolyje buvo labai minimali. Kaip Jūs tai vertinate?
Kritikos sulaukta daug, o radikalių sankcijų nepriimta. Vis dėlto reikšminga tai, kad yra vieninga pozicija, kuri neužkerta kelio tolimesniam darbui dėl papildomų sektorinių sankcijų. Taigi spaudimas tęsis jau visų šalių vardų, įskaitant tuos nuogastavimus, kuriuos turėjome dėl Graikijos pozicijos.
Rusija paskelbė, kad jeigu Graikijai reikės finansinės paramos ji yra pasirengusi ją suteikti. Panašu, kad Rusijos siekis skaldyti Europą iš vidaus išlieka.
Čia yra labai pasiteisinusi įsiteikimo taktika. Be abėjo Rusija bandys ją taikyti. Graikijai paramą siūlo ne tik Rusija, bet ir kitos valdtybės. ES dėl to vyko diskusijos, EP prezidentas lankėsi Atėnuose ir grįžo su optimistinėmis nuotaikomis, kad galima kalbėtis ir rasti išeitį. Visada reikia diskutuoti, o ne bėgti sprendimams už akių. Kaip parodė vakarykštis susitikimas, viskas yra įmanoma.
Beveik tuo pat metu, kai buvo deramasi dėl sankcijų priėmimo, vyko derybos su Rusija dėl embargo panaikinimo tam tikriems produktams. Kaip vertinti tokią prieštaringą situaciją?
Tai ir yra procesas „skaldyk ir valdyk“, kuris visiškai nepriimtinas. Apie šešios valstybės jau yra pasirašę memorandumus dėl veterinarijos sertifikato įgyvendimo sąlygų atitikimo, Šis Europinis sertifikatas paliktas individualių šalių kompetencijai ir derinimui su Rusija. Tie dalykai yra nepiimtini ir jie turi liautis. Mes to reikalausime, kadangi tik vieninga ES pozicija gali būti prasminga ir turti tam tikrą reikšmę. Rusijai, žinoma, yra patogiau kalbėtis po vieną ir, deja, vadovautis ne politiniais, o ekonominiais svertais, ką mes jau esame įpratę matyti.
Ukrainos separatistai yra įvardijami kaip užsiimantys teroristine veikla, iš Prezidentės lūpų nuskambjo žodžiai, kad Rusija yra teroristinė valstybė, kodėl ES vengia taip įvardinti šias grupuotes?
Dėl to yra diskutuojama. Tai ne emocinis ar politinis procesas, bet teisinės procedūros. Ukainiečiai turi atlikti tam tikrus darbus, turi būti ne tik politiniai, bet ir teismų sprendimai, manau, kad tai turi perspektyvą. Juo labiau, kad tie veiksmai, kurie vyko iki šiol: nekaltų civilių apšaudymas Mariupolyje, tai kas vyko prie Donecko oro uosto, numuštas lėktuvas - visa tai teroristiniai aktai ir kitaip juos pavadinti sunku.
Ar nėra stabdomas grupuočių pripažinimo teroristais procesas dėl to, kad tai dar labiau komplikuotų ES ir Rusijos santykius?
Taip, tai irgi yra faktorius, kuris turi reikšmės ir daugelis nenorėtų to. Galima be perstojo daiktus vadinti netikrais vardais, o sutartiniais, bet dėl to jie nepasidarys kitokiais. Laikas tai suprasti. Gal kažkam tas supratimas ateina per ilgesnį laiką, bet tikiuosi, kad ateina.
