Kitos išeities nėra. Beveik kas penktas Europos Sąjungos (ES) gyventojas – vokietis. Vokietijos ekonomika – didžiausia žemyne. Jei sudėtume visų Šiaurės ir Baltijos valstybių, taip pat Lenkijos, nominalųjį bendrąjį vidaus produktą (BVP), gautume tik 60 proc. Vokietijos dydžio.
Nors pastaraisiais metais Vokietijos ekonomika buksuoja, jos potencialas tebėra didelis. Ji per artimiausią dešimtmetį galėtų pasiskolinti €2 trilijonus ir nepatirti ženklaus neigiamo poveikio. Tad gynybos ir kitų sričių išlaidos gali augti sparčiai, tuo pačiu išjudindamos visą žemyną.
Pirmieji žingsniai šia kryptimi žengiami. Būsimasis kancleris Friedrichas Merzas susitarė su partneriais dėl €500 mlrd. infrastruktūros vystymui. Be to, gynybos išlaidos nebebus suvaržytos skolos ribojimo taisykle. Todėl esamas bendras gynybos biudžetas – 2 proc. BVP arba €91 mlrd. – galės augti. Reikės tik politinės valios. Pirmiausiai – dar šią savaitę parlamente patvirtinant šiuos sprendimus.
Situacija skiriasi nuo, pavyzdžiui, Prancūzijos. Ši valstybė išliks kertinė Europos saugumo architektūroje vien dėl turimo branduolinio ginklo. Bet Emmanuelio Macrono veiksmų laisvė – apribota. Šalies biudžeto deficitas pernai siekė net 6 proc. BVP. Kadangi mokesčiai Prancūzijoje ir taip vieni didžiausių, o skolos našta didelė, galimybės išlaidauti – menkos. Macronas žada per penkerius metus gynybos biudžetą padidinti iki €70 mlrd., tačiau tai nepanašu į istorinį lūžį.
Esminį vaidmenį teks atlikti ir Lenkijai. Ši valstybė jau dabar turi didesnes karines pajėgas nei Vokietija ar Prancūzija. Gynybos išlaidos santykyje su ekonomika – daugiau nei dvigubai didesnės, nei minėtose šalyse. Jei Varšuvoje atsirastų ambicijos prisiimti atsakomybę už regiono saugumą, svoris dar išaugtų.
Visgi yra ir ribos. Vokietijos ekonomika pranoksta Lenkijos penkiskart. Tam, kad Europa išlaviruotų priešiškame geopolitiniame kontekste, teks konkuruoti ne tik gynybos srityje, bet ir ekonomikoje, pramonėje, technologijose. Pasitempti reikės visiems, bet ypač – didžiausiems.
Netruks ir iššūkių. Jauni vokiečiai balsuoja už kraštutinės kairės ir dešinės partijas, kurios simpatizuoja Rusijai. Seno sukirpimo pramonės vadus tebevilioja pigesnės rusiškos žaliavos. Dešimtmečius diegtas pasyvumo tarptautinėje politikoje mentalitetas priešinsis paskatai imtis lyderystės.
Vokietijos nepakaks – kaip kadaise sakė vienas belgų politikas, Europoje yra mažos valstybės, ir valstybės, kurios dar nesupranta, kad yra mažos. Prancūzija, Lenkija, net už ES ribų esanti Jungtinė Karalystė privalės būti naujos Europos vedlėmis. Kaip ir Šiaurės-Baltijos valstybės, demonstruojančios ryškiausią politinę valią.
Visgi Europai reikės garvežio. Tam tinkamiausia Vokietija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
