Saldus cukraus vatos aromatas ir jau prie įėjimo pasitinkantis liūto riaumojimas – bene ryškiausi vaikystės prisiminimai apie Lietuvos zoologijos sodą. Tikriausiai sunkiai rastume lietuvį, kuris per savo vaikystę nebūtų baikščiai žvelgęs į šikšnosparnius ar nekaltai juokęsis iš nuo šakos ant šakos strikinėjančių beždžionių. Liūtas šį kartą išdidžiai pasitiko „Balsas.lt“ žurnalistus ir, paragintas prižiūrėtojos, išsišiepė, tarsi parodydamas, kas čia šeimininkas.
1938 metais profesoriui Tadui Ivanauskui įkūrus zoologijos sodą, jame gyveno apie keturiasdešimt gyvūnų, o Ąžuolynas toli gražu nebuvo miesto centro dalis. Apie pasikeitusią situaciją Lietuvos Zoologijos sode, jo gyventojus, lankytojus, problemas ir džiugias akimirkas šnekėjomės su reklamos vadybininke Rasa Jautakiene bei edukologe Violeta Lazarevičiene.
Gyvūnai atranda ir tikrąją meilę
Septyniasdešimt trečiąjį gimtadienį atšventęs Sodas globoja per du tūkstančius gyvūnų eksponatų. „Vienas iš Zoologijos sodo tikslų yra retų ir nykstančių gyvūnų veisimas ir išsaugojimas. Yra tokių rūšių, kurios buvo išsaugotos tik dėl zoologijos sodų rezervatų“, - paaiškina Rasa Jautakienė, paklausus apie Sodo įtaką gamtai. „Šiuo metu dalyvaujame trijuose projektuose, skirtuose gyvūnų, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, išsaugojimui“.
Pirmas žingsnis žengtas šią savaitę – praėjusiais metais gimusi lūšiukė išvežta į Telšių miškų urėdijos adaptacinį voljerą, kur mokysis išgyventi laisvoje gamtoje be žmogaus pagalbos. Po dviejų-trijų mėnesių adaptacinio periodo bus nuspręsta, ar lūšį paleisti į laisvę, ar grąžinti atgal.
Į zoologijos sodą patenka ir gyvūnų, kurie laisvėje buvo sužeisti ir nebegalėtų išgyventi: „Buvo atvejis, kada į mus kreipėsi Lietuvos Gyvūnų Globos Draugija dėl miške į spąstus pakliuvusio jūrinio erelio, kuris nelaimės metu prarado koją“. LGGD nusprendus, kad laisvėje jis neišgyvens, erelis Zoologijos sode atrado ne tik namus, bet ir tikrąją meilę: „Įdomiausia tai, kad nepaisant to, kad neturėdamas kojos jis nėra tinkamas veisimui, patelė yra taip prie jo stipriai prisirišus, jog zoologams atskyrus vieną nuo kito ir patelei atvežus naują patiną, pastarasis buvo šios užkapotas“, - tokią paukščių atsidavimo vienas kitam istoriją, pasibaigusią laimingu gyvenimu kartu, pasakoja edukologė Violeta Lazarevičienė.
Mokslininkę sužavėjo lokiai
Zoologijos sodas sulaukia ne tik užsienio turistų, tačiau ir įžymių svečių - praėjusiais metais viešėjusiai orangutangų tyrėjai daktarei Birutei Galdikas didžiulį įspūdį padarė Amerikos juodieji lokiai, ypač sužavėję savo blizgančiu kailiu. Pasiteiravus, kokios iš tikrųjų yra meškos, ar tokios pačios tingios ir lepios, kokios pasirodo lankytojams, pašnekovės šypteli: „Jeigu kalbėtume apie baltąjį lokį Kasparą, vieną iš didžiausių plėšrūnų, tai esame Kasparo geriausi draugai, lokys turi net vieną darbuotoją, kurią išskirtinai myli, yra draugiškas ir mielas gyvūnas. Juodieji lokiai – be galo žaismingi, puikūs laipiotojai ir akrobatai“, - linksmai aiškina Violeta, tačiau netrukus surimtėja ir priduria: „Žinoma, nei vienas iš jų nesidalina nei savo teritorija, nei maistu. Taigi, mes galime sutarti tol, kol mus skiria tam tikras atstumas - peržengus ribą jie tampa tiesiog laukiniais gyvūnais.“
Kalbant apie daugiausia dėmesio sulaukiančius gyvūnus, negalima išskirti vieno ar kito gyvūno. „Daug dėmesio sulaukia mūsų „kaimelis“: avytė, žąsys, ožkytės, paršeliai ir kiti naminiai gyvūnai, vaikams labai įdomu juos stebėti.“ Taip pat gausaus dėmesio sulaukiantis ruonis šią savaitę turėtų sugrįžti į atnaujintus savo namus – restauruotą baseiną. „Vienareikšmiškai galima teigti, kad jaunikliai visada būna dėmesio centre“, - šypsosi Rasa. „Šiemet susilaukėme kengūriuko, taip pat pirmą kartą Sodo istorijoje iš mūsų kolekcijos vėžlių padėtų kiaušinių išsirito keturi baliniai vėžliukai“. Pasitaiko atvejų, kai jaunikliai gimsta Kūčių ar Naujųjų metų naktį. Jaunikliai, kurių ekspozicijoje yra perteklius, išvyksta į kitus zoologijos sodus arba yra siūlomi įsigyti žmonėms. Noriai perkami šeškų, ožkų ar Vietnamo paršelių jaunikliai. Įsigijus gyvūną iš zoologijos sodo, naujas jo šeimininkas gauna dokumentą, patvirtinantį gyvūno legalumą, taip pat turi teisę sulaukti zoologo konsultacijos.
Pasitaiko ir smurto atvejų
Kiekvienam gyvūnui yra sudarytas jo poreikius tenkinantis mitybos racionas. „Kalbant apie mitybą, sudarant racionus, problema yra ta, kad mes ne visada galime pasodinti akacijų žirafai Lietuvoje, ar surasti kerpę šiaurės elniui“, – juokauja edukologė ir priduria, kad yra užsakomi specialūs pašarai iš Vokietijos, o gyvą maistą užsiaugina patys. Deja, lankytojai, gal ir ne iš blogos valios, tačiau vis dar šeria gyvūnus ne tik spragėsiais ir saldainiais, bet ir specialiai iš namų atsineštomis morkomis ar obuoliais. „Jeigu prašome nešerti, nustebę klausia, kodėl negalima šerti, juk vaisiai ar daržovės yra geras maistas, tačiau gyvūnas, gavęs pilną davinį iš mūsų darbuotojų, papildomai prišertas atneštu maistu, paprasčiausiai persiėda ir suserga“. Kaip liūdną pavyzdį primena kengūriuką Bethoveną, susirgusį nuo lankytojų atnešto maisto žarnyno uždegimu ir nebeišgyvenusį.
Nors gyvūnai yra prijaukinti ir noriai prieina prie žmonių, pasitaiko atvejų, kada lankytojai neatsako į gyvūnų palankumą gerumu. „Netgi zoologijos sodai ne visada gali apsaugoti gyvūnus nuo smurto, nes pagrindinis gyvūno priešas yra žmogus“. Pasitaiko, kad žmonės meta į gyvūną buteliukus su vandeniu. Labiausiai mylimas, tačiau labiausiai skriaudžiamas gyvūnas – ruonis, į kurį nuolat svaidomi akmenys. Toliau išgirstame dar šiurpesnių pavyzdžių - beždžionių narvuose randama žiogelių ar netgi skutimosi peiliukų. „Teko dalyvauti viename seminare Danijoje, kur reikėjo pateikti savo tezes, ir man pavadinus zoologijos sodą vieta, kuri turėtų būti gyvūnų apsaugos prieš smurtą centru, tokios šalys kaip Danija ar Švedija nesuprato, ką aš noriu pasakyti“, - paklausus apie smurto prieš gyvūnus prevenciją mūsų šalies kultūros problemą įvardija Violeta.
Moteris mano, kad šioms problemoms išspręsti reikia daug laiko, juk visai neseniai buvo pradėta viešai kalbėti apie smurto prieš gyvūnus atvejus, o po truputį atkreipiamas visuomenės dėmesys keičia situaciją: „Švietimas yra išeitis, kaip kovoti su tokiomis problemomis, šeima taip pat daro didelę įtaką vaiko ugdymui. Užaugs nauja karta ir tokių problemų turėtų kilti vis mažiau“.
Žmonės supranta situaciją
Pastaruoju metu galima išgirsti nemažai neigiamų pasisakymų apie Lietuvos zoologijos sodą, jo būklę ar juo „nesirūpinančius vadovus“. Reklamos vadovė pripažįsta, kad norėtųsi pakeisti mažus voljerus naujesniais ir didesniais, tačiau norai ne visada gali greitai pildytis dėl finansavimo stokos. „Norint kažką gerinti, mums yra reikalingas detalusis planas ir galimybių studija, kurių šiandien mes dar neturime ir tikimės, kad bus skirta lėšų šiems projektams - taip mes galėtume planuoti naujas statybas“.
Žinoma, viskas priklauso nuo žmonių požiūrio ir nusiteikimo: „Visi puikiai suvokia, kad niekur Lietuvoje nėra pakankamo finansavimo ir visi mažais žingsneliais imasi permainų. Zoologijos sodas yra labai sudėtingas mechanizmas, tokių gyvūnų auginimas yra daug sudėtingesnis negu namuose auginti kačiuką ar šuniuką, reikalauja žymiai daugiau rūpesčio, lėšų ir priežiūros. Pernai atlikome įvairaus amžiaus žmonių apklausą ir tikrai nė vienas žmogus anketose taip neigiamai neatsiliepė apie Zoologijos sodo būklę, žinoma, buvo atsiliepimų, kad norėtų, jog kažkas būtų moderniau. Ypatingai patiko studentų apklausa, kurie teigė suprantantys, kad be finansų sodas neatrodys kitaip“, - pritarė edukologė Violeta. Šį mėnesį be ruonio baseino, bus atidaryta ir nauja didžiųjų papūgų buveinė, numatyta rekonstruoti ūdrų voljerą.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie Lietuvos zoologijos sodo palaikymo: nuolat vyksta akcija „Globok mane“, prie kurios prisidėjusi firma ar žmonės gali globoti zoologijos sodo gyvūną. Dažnai rengiama įvairių švenčių, kada galima aukoti žvėreliams, pavyzdžiui, per Gyvūnų globos dieną, yra galimybė pervesti du procentus pajamų mokesčio.
