Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 19 val. 25 min. Lazdijuose, Vytauto gatvėje, žaisdamas krepšinį sukniubo dar vienas vyras (gim. 1970 m.). Atvykę medikai konstatavo mirties faktą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Pasak specialistų, kai dėl širdies ligų vis daugiau žmonių miršta, didėja poreikis kreiptis į specialistus. Lietuvoje į kardiologus kreipiasi be galo daug asmenų, kuriems tenka laukti eilėse savo vizito nuo kelių mėnesių iki metų laiko ar net daugiau, o širdies problemos niekur nedingsta.
Yra dvi pusės, kurias agituoja gydytojai. Vieni teigia, kad galima be ilgų eilių laisvai pakliūti pas kardiologus, kiti užsimena, kad eilės tik didės, o situacija ir taip yra labai prasta.
Eilės pas gydytojus tūkstantinės
Viena gydytoja atvirai išdėstė, kad Lietuvoje situacija su eilėmis pas kardiologą yra labai bloga ir neslepia liūdesio. Dėl konfidencialumo priežasčių ji paprašė, kad vardas ir pavardė nebūtų minima.
„Čia labai subtilūs dalykai, labai didelis skaudulys. Galiu pasakyti, kad eilės nemažėja, o tikrai labai greitai didėja, net neplanuoja mažėt.
Šiuo metu bendroje laukiančių eilėje pas kardiologą yra tikrai kažkur jau tarp šešių ir aštuonių tūkstančių žmonių, tai bendra eilė – be konkretaus daktaro, situacija tikrai labai bloga“, – komentavo ji.
Gydytoja kardiologė Olivija Dobilienė akcentavo svarbų aspektą, kad pacientai turėtų atsirinkti, ar dėl savo juntamų simptomų jiems privaloma patekti pas gydytoją kardiologą.
„Turbūt esminis dalykas, kurį reikia įvardyti, sakyčiau, toks geras paskirstymas ir indikacijų atrinkimas iš bendrosios praktikos gydytojų bei iš pacientų pusės irgi galėtų padėti.
Tarkime, dalis pacientų iš karto veržiasi pas gydytoją kardiologą kaip kad tik susirgę arterine hipertenzija, kurioje dažnai nėra komplikuotos eigos. Įprastai tai turėtų būti pradedama gydyti bendrosios praktikos gydytojo, tačiau žmonės iš karto nori patekti pas kardiologą gydytoją savo iniciatyva.
Taigi yra taip pat kitos ligos, kur visgi bendrosios praktikos šeimos gydytojas galėtų tikrai padėti spręsti, padaryti pradinį ištyrimą, diagnostiką ir pagal tai atitinkamai nukreipti kažkur daugiau ar nenukreipti“, – kalbėjo O. Dobilienė.
Pacientai, kurie negali laukti – štai, į ką turėtų atkreipti dėmesį
Pasak gydytojos, egzistuoja pacientai, kurie tiesiog neturi pasirinkimo, ir privalo kuo skubiau apsilankyti pas specialistą dėl širdies sutrikimų. Tokiais atvejais jie gali kreiptis į keletą skirtingų įstaigų, kurios kuo greičiau suteiktų pagalbą.
„Kitas dalykas, kurį mes turime žinote, kad yra tam tikros būklės, kada pacientas negali laukti. Tos būklės labai būna aiškios.
Pradėkime nuo sunkiausių būklių, kai pacientas junta skausmą krūtinėje, kada užsitęsia daugiau nei pusė valandos. Ir mes visi kalbame, kad pacientas, šiuo atveju, tikrai nesiregistruoja planinei kardiologo konsultacijai, neina pas savo šeimos gydytoją.
Tai yra 112 telefonas, ir tai yra greitoji medicinos pagalba, kuri padės, kada yra identifikuojama paciento būklė, o diagnozė gali būti labai greitai patvirtinama ar atmetama.
Dar yra dalis pacientų, kurie gali patys skubiai kreiptis į skubios pagalbos skyrių ir gauti skubų nukreipimą skubiai kardiologo konsultacijai ir jie patenka pas kardiologą tą pačią dieną“, – paaiškino apie kuo efektyvesnius kreipimosi būdus O. Dobilienė.
Ne eilės stabdo žmones nuo skubaus apsilankymo pas specialistus
Anot O. Dobilienės, negalima sakyti, kad eilėse pas kardiologus pacientai gali laukti amžinybę, egzistuoja išimtys.
„Tai mes matome skirtingą skubiai patekimą pas kardiologą ir pacientai turi šią galimybę. Kad pasakyti, kad labai ilgą eilė, taip suvienodinti negalime.
Mes dar turėtume šviesti visuomenę ir paaiškinti, nes tikrai didžioji dalis tokių nekomplikuotų situacijų, kurios pacientams kelią nerimą, tarkim padidėjo kraujo spaudimą, jaučiamas širdies permušimas, tai čia yra elementarus ištyrimas, kuris tikrai atliekamas bendrosios praktikos gydytojo puikiai.
Atliekamas kraujo tyrimas, registruojama elektrokardiograma, papildomi tyrimai gali būti nukreipiami, atliekami papildomi tyrimai, ir pagal tai gydytojas gali priimti sprendimą, kiek skubiai pacientui reikia tos kardiologo konsultacijos“, – aiškino moteris.
O. Dobilienė įvardijo, kad žmonės netikslingai, dėl ne tų simptomų kreipiasi pas kardiologus ir tada ta eilė tik didėja. Ūmias būkles turintys asmenys gali drąsiai kreiptis, kad sulauktų skubią pagalbą.
„Mes turime tokių pavyzdžių, kai skambina savo šeimos daktarui ir sako duokit siuntimą kardiologui, suprantat, tai yra neteisinga. To specialisto tame ištyrimo ir gydymo etape dar nereikia, o jeigu reikės bendrosios praktikos gydytojas tikrai nusiųs.
Ūmių būklių atvejais jie tikrai gali gauti tą greitą pagalbą. Vienas tai yra greitosios medicinos pagalba, kitas – skubiosios pagalbos skyrius, dirbantis 24 valandas per parą. Yra skubi kardiologo konsultacija, kurią gali tikrai parašyti bendrosios praktikos gydytojas, kada patenka, tą pačią dieną.
Skubi pagalba – tikrai yra užtikrinta. O lėtiniai, planinių dalykų neretai pacientai gali laukti. Mes žinome ir tą, kad pacientas su siuntimu gali kreiptis į bet kurį kardiologą Lietuvoje“, – kalbėjo ji.
Kardiologė siekia apšviesti ir tikslingai informuoti visuomenę
Visgi, kardiologės nuomone, kreipimasis į šias įstaigas dėl skubios pagalbos, susijusios su širdies sunkumais, turėtų būti ištransliuotos plačiau ir labiau. Patys žmonės dažniausiai nežino tikslios informacijos, ar kur tiksliai reikėtų kreiptis.
„Tos galimybės turėtų būti plačiau paaiškintos, nes neretai žmonės neturi informacijos ir mes labai apgailestaujam, kai su infarktu pacientas laukia, kada jį priims šeimos gydytojas po kelių dienų irgi labai neteisingi sprendimai būna.
Iš kitos pusės – yra tam tikros būklės, jei jis turi siuntimą kardiologo konsultacijai ir jis laukia, tai jis būtent pas tą gydytoją specialistą, jei tuo metu jo būklė pablogėja, turi galimybę nelaukti tos konsultacijos keletą savaičių, o kitais būdais, kreipiantis į skubios pagalbos ar šeimos gydytoją, gali gauti skubią konsultaciją“, – dalinosi kardiologė O. Dobilienė.
