Arvydas Avulis: verslininkai tikrai susirūpinę
Nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis neslepia, kad rinkimų rezultatai jį nustebino. Verslininkas tikėjosi, kad visgi pergalę išplėš Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Daugiausia klausimų kyla dėl to, kaip partijos sutars formuoti koaliciją ir ar valstiečiai atsisakys savo ekstremalių siūlymų.
„Viskas priklauso nuo to, kiek LVŽS sutiks sušvelninti savo siūlymus dėl vaistinių ir alkoholio monopolių ir pan. Galbūt tada paaiškės, kokia gali būti ta koalicija. Apskritai kalbant, mums kaip verslui mums šiek tiek neramu, nes jeigu buvo galima prognozuoti ir kažkiek įsivaizduoti kaip atrodytų konservatorių formuojama Vyriausybė, tai šiandien, kaip atrodys LVŽS formuojama vyriausybė, labai sunku nuspėti. Pirmoji diena po rinkimų tikrai pasėjo šiek tiek nerimo ir mes labai lauksim kažkokių žinių, kaip sekasi su konservatoriais. Tai jų pirmas pasirinkimas“, – mano verslininkas.
Jis yra šalininkas požiūrio, kad valstybei reikėtų kuo mažiau kištis į verslą ir tik valstybinės institucijos turėtų reglamentuoti, kokiomis sąlygomis verslas turėtų dirbti. Valstybės kišimasis į ekonomiką gali iššaukti ir kitų šalių susidomėjimą, deja, ne iš gerosios pusės.
„Jei valstybė pati dalyvaus ūkinėje ir ekonominėje veikloje, tuose sektoriuose, kur tokio poreikio nėra, tai akivaizdu, kad tai iššauks tam tikrą reakciją ir iš verslo, ir visuomenės. Be abejo tai gali pakenkti ir investiciniam klimatui Lietuvoje. Tokias žinias greitai pasigauna kitų šalių ambasados, žiniasklaida ir jas pristato potencialiems investuotojams ir kompanijoms, kurios ketina ateiti į Lietuvą ar plėsti čia verslus. Akivaizdu, kad tokie sprendimai nedidina šalies patrauklumo ir gali ateityje turėti labai ženklios įtakos Lietuvos investicijoms
Mes matome labai įdomių, keistų ir radikalių pokyčių Lenkijoje. Jei Lietuva eis irgi tokiu keliu, tai aš nei kiek neabejoju, kad greitą reakciją turėsime iš investuotojų. Galiausiai mums teks po keturių metų pripažinti, kad Lietuvos rinkėjai blaškosi ieškodami gelbėtojų, nesuprasdami, kad visi sprendimai yra būtent mūsų pačių rankose, o ne politikų rankose. Jie gali daugybę dalykų prižadėti ir tai iš pažiūros kartais atrodo patrauklu, daugelis gyventojų balsuoja už tai. Bet tokių bangų matėme ir anksčiau Lietuvoje – V. Šustauskas buvo Kauno meras, A. Valinskas buvo Seimo pirmininkas. Vis dar bandome surasti tuos žmones, kurie nesvarbu ką padarė šiai dienai, kokie jų pasiekimai, svarbu kad gražiai pašnekėtų ir kažką pažadėtų. Bet po kelių metų suvokiame, kad tai buvo tik pažadai ir vėl tenka apgailestauti, kad keturi metai pralėkė veltui ir reikia vėl balsuoti už tradicines partijas, kurios lengviau nuspėjamos ir prognozuojamos“, – komentuoja pašnekovas.
Verslininkas A. Avulis neabejoja ir galimybe, kad ši partija ilgai valdančiųjų gretose nebus. Jei kitos idžiosios partijos mieliau dirbs opozicijoje, sudaryta koalicija nebus tvari. Tuomet opozicija gali išversti būsimą Vyriausybę iš turimų postų, tv3.lt portalui sako jis.
Robertas Dargis: valstybiniai monopoliai – blogas ženklas
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis apie galimas grėsmes kol kas nekalba, nes vis dar neaišku kokių pirmiausia darbų imsis naujieji valdantieji. Pasak jo, kalbos rpeiš rinkimus labiau priminė ne vienos ar kitos ideologinės pusės pasirinkimą, bet apeliavimą į žmonių lūkesčius. Tačiau tai dar nereiškia, kad tos kalbos pavirs įstatymais.
Visgi valstybės monopoliai susižavėjimo šūksnių nesukeltų nei tarp vietinių verslininkų, nei tarp užsienio investuotojų.
„Mano požiūriu ir šitos vyriausybės darbuose jautėsi, kad bandoma suimti ypatingai svarbias valstybei sritis į valstybės rankas ir turėti didesnį reguliavimą. Ar tai gerai, man klausimas. Reikėtų daugiau darbuotis ir suteikti laisvių veikti ekonomikoje ir privačiam kapitalui nustatant aiškias žaidimo taisykles ir aiškų reguliavimą. Kitaip tariant, valstybė savo darbu turėtų užsiimti, o ne tiesiog ekonomikoje aktyviai dalyvauti, nes tas tikrai nėra sveika valstybei, tuo labiau kai ji pasirinkusi rinkos ekonomikos kelią. Jei peržiūrim savo kryptį ir pradedam žiūrėti į valstybinį kapitalizmą, kuris puikiai įgyvendintas Kinijoje ar dar eilėje šalių, tada reikia rimtai apgalvoti, kas čia bus toliau. Bet nemanau, kad tai bus geras ženklas vietiniam verslui ar tam, kuris ruošiasi investuoti į Lietuvą“, – sako LPK prezidentas.
Pasak jo, darbų ir be ekonomikos srities yra daug – švietimo sistema, sveikatos apsauga, biurokratijos našta, valstybinis turtas. Jokių staigių pokyčių ekonomikoje būti negali, nes verslui reikia aiškumo ir prognozuotumo, kas bus. Bet kokie staigūs judesiai sustabdo mintis arba idėjas apie investavimą, o jei tik mažėja investicijų srautas, tai kalbėti apie tvarią ekonomikos ateitį yra sudėtinga, sako R. Dargis.
Nemažiau klausimų kelia ir LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio pareiškimai apie profesionalų Vyriausybę. R. Dargio nuomone, bet kokiu atveju tai bus partijų staytiniai, o ne nepriklausomi specialistai.
„Norim ar nenorim, vis tiek tie žmonės bus politikai. Gal jie bus profesionalesni nei buvę ministrai, bet iš esmės jie aiškiai bus priklausomi nuo partijos programos, turės įgyvendinti partijos idėjas. Iš esmės aš nesuprantu, kas tai yra profesionalų vyriausybė. Suprantu, kad žmonės kurie turi patirtį darbuose, išmano sritį, bet bet kuriuo atveju turės partinę priklausomybę. Jų idėjos neturėdamos partijų daugumos palaikymo Seime tiesiog bus niekas. Nesvarbu, kokio lygio bus jų profesionalumas“, – įsitikinęs LPK prezidentas.
Gintautas Pangonis: valstiečiai pakeis požiūrį dėl Darbo kodekso
Įmonės „Grigeo Grigiškės“ vadovas Gintautas Pangonis kaip ir A. Avulis nustebęs rezultatų baigtimi. Jam netikėtas itin didžiulis balsų skirtumas tarp konservatorių ir valstiečių. Tačiau pesimistiškų minčių nekyla. Verslui padėti blogėti neturėtų, mano jis.
„Turime tik abejonių, ar komanda, kuri yra išrinkta ir pakankamai naujai surinkta gerai dirbs, nes ji dar neišbandyta. Vis dėlto tikimės, kad bus priimti protingi įstatymai ir vykdys tai, ką deklaruoja – jog reikia daugiau darbo vietų, kad žmonės neišvažiuotų ir žmonės galėtų uždirbti geresnius atlyginimus. O tam reikia ir tam tikrų sąlygų, kurios leistų investuoti Lietuvoje ir būtų patrauklu. Turi būti vienodos sąlygos investuoti tiek vietiniams verslininkams, tiek užsienio“, – teigia pašnekovas.
Jo nuomone, ne valstybinės įmonės dirba efektyviau, tad prieš kalbant apie valstybinius monopolius reikėtų įsitikinti, ar konkurencija rinkoje nepadeda įvesti tvarkos bei, pavyzdžiui, sureguliuoti vaistų kainų.
Pašnekovas taip pat tikisi, kad naujieji valdantieji išsižadės minčių keisti naujai priimtą Darbo kodeksą. Nors pastaruoju metu R. Karbauskis pabrėžia, jog būtina įteisinti prezidentės veto pataisas.
„Darbo kodeksas nėra toks tobulas, bet tai jau žingsnis į priekį. Manau, kad kai įsigilins į tai, kas reikalaujama tarptautinių institucijų ir pan. bei, kad darbo jėga apmokama per daug, tada galbūt supras, jog nereikia keisti Kodekso, yra kiti mokesčiai, kurie yra ne darbo jėgos. Nuo to sumažėtų ir atlyginimų vokeliuose ir niekas nenorėtų rizikuoti. Nežinau ir nepažįstu tokio verslininko, kuris norėtų atleisti gerus darbuotojus. Visi jie nori šnekėtis, lengviau įdarbinti ir mokėti didesnes algas“, – sako G. Pangonis.
Tautvydas Barštys: profesionalų vyriausybė labai svarbi
„Kauno Grūdų“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys palankiai vertina rinkimų rezultatus. Jo nuomone, tauta pavargo nuo pažadų ir einama civilizacijos proceso link. Svarbiausia, kad valstiečiai išpildytų savo pažadus.
„Jie valstiečiai atves kompetentingus žmones ir ministras bus su kompetencija, tuomet viskas bus gerai. Nes dabar buvo juokinga, kad žmogus nepritapęs, tiesiog su savo specialybe sėdėdavo Seime. Jei įmonėje ieškai finansininko, tai būtent ir reikia tokio specialisto. Politikas – specialybė ar kas?
Manyčiau, kad visi nenori eiti pas apsišaukėlį gydytoją, visi norime profesionalumo. Mes visi gyvename 24 valandas paroje. Kai pažiūri gyvenimo kokybes skirtingose šalyse, dėl ko jie gyvena, dėl ko mes. Tai mes tikrai nusipelnėme gyventi geriau“, – apie profesionalų svarbą valdžioje kalba verslininkas.
Didžiosios bėdos – šalies emigracija, kenkia visam verslui. Tad pašnekovo nuomone, pirmiausia reikia imtis tokių sprendimų, kurie sukurs geras gyvenimo sąlygas visai šaliai, o tuomet ir verslui bus gerai.
„Turime visas galimybes, kad žmonės geriau gyventų. Nes dabar visa masė nusivylus, emigracija, pensijos mažos. Norėtųsi tikėtis, kad šitie žmonės vykdys tai, ką deklaravo. Ministerijoje prilipę visokių nomenklatūrinių įstaigėlių, aparatai pučiasi, pas mus vis mažiau kuriama produkto ir vis daugiau norisi gauti“, – sako jis.
Be visa to pastebi, kad ne visi monopolio pavyzdžiai blogi. Nors apie geležinkelius verslininkas atsiliepia kaip įmonė nomenklatūrininkų kumštyje, svarsto, kad idėjos dėl alkoholinių gėrimų parduotuvių monopolio išpeikti nereikėtų.
