2008 metais tarp Lietuvos naktinių klubų lankytojų vykdytos apklausos duomenimis, bent kartą gyvenime narkotikus yra vartojęs kas trečias respondentas.
Narkotikai mūsų šalyje plinta kaip maras. Populiariausi kvaišalai tarp jaunimo – sintetiniai narkotikai – tokie kaip amfetaminas, metamfaminas, ekstazis. Tarp intraveninių kvaišalų „pirmauja“ heroinas.
Griežti įstatymai
Narkotikų kurjeriai ir platintojai darosi vis išradingesni ir prigalvoja įvairiausių būdų, kaip išvengti teisėsaugos pinklių ir bausmių. Norintieji įsigyti kvaišalų iš tiekėjų kalbėdami telefonu naudoja kodinius žodžius („sagos“, „lėkštės“ ar „kompaktai“), o stambūs narkotinių medžiagų kurjeriai juos slepia ne tik automobilių padangose, bet ir... karstuose.
Savo ruožtu policija irgi nesėdi rankų sudėjus – rengia pasalas, ilgus mėnesius renka operatyvinius duomenis, bando įvairiausiais būdais pergudrauti suįžūlėjusius narkotikų „dilerius“.
Tačiau atlikę sunkų darbą teisėsaugininkai dažniausiai lieka it musę kandę – teismai Lietuvoje kažkodėl gailestingi kvaišalų platintojams.
Už narkotinių medžiagų kontrabandą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų. Už disponavimą dideliais kiekiais – nuo 10 iki 15 metų. Jeigu byloje nėra lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, turėtų būti taikomas bausmės vidurkis, bet teisėjai kažkodėl dažniausiai skiria minimalias bausmes, o kartais narkotikų prekeivius išvis paleidžia lygtinai.
Kalėjimų departamento duomenimis, už disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei jų platinimą nuteisti asmenys į laisvę išeina maždaug po 2 metų ir 2 mėnesių.
Būdamas premjeru, Rolandas Paksas buvo užsimojęs bausmes narkotikų platintojams dar gerokai sugriežtinti ir padidinti iki 20 metų, tačiau jo užmojai taip ir liko neįgyvendinti. Iš teisės mokslų daktarų ir kitų apsiskaičiusiųjų pasigirdo argumentai, kad griežtesnės bausmės tikrai neišspręs narkomanijos problemos, mat žmogus, darydamas nusikaltimą, niekada negalvoja apie jo laukiančią bausmę.
Nenuspėjami nuosprendžiai
Ne mažesnę nuostabą kelia ir nenuspėjami teismų verdiktai. Pasitaiko, kad tiriant visai vienodas bylas, vienoje jų priimamas griežtas nuosprendis, kitoje – labai jau švelnus.
Štai narkotikų pirkimo sandėryje dalyvavę vilniečiai Remigijus Daukšas ir Vytautas Šileikis išvis nebuvo pasodinti už grotų, nors pareigūnai nustatė, kad jie disponavo labai dideliu narkotikų kiekiu – kilogramu metamfetamino.
Vilniaus apygardos teismas V. Šileikį išteisino visiškai, o R. Daukšui uždraudė be teismo sutikimo keisti gyvenamąją vietą 2 metus.
O vilnietį Žydrūną Jankevičių už narkotinių medžiagų platinimą stambiu mastu teismas už grotų pasiuntė 10 metų.
Vilniaus apygardos prokuratūra siekė Vytautą Ražanauską įkalinti 12 su puse metų. Garsios gražuolės Renatos buvęs sutuoktinis 2006 metais buvo sulaikytas su dideliu kiekiu amfetamino. Teisme pripažintas kaltu dėl psichotropinių medžiagų laikymo ir platinimo, V. Ražanauskas gavo 4 su puse metų nelaisvės. Teismas savo sprendimą tada motyvavo tuo, jog V. Ražanauskas buvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų ir jų įtakojamas – girdi, apsimesdami narkotikų prekeiviais, policininkai pažeidė Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame sakoma, kad asmuo negali būti kurstomas ir provokuojamas daryti nusikaltimus. Teisėjai taip pat atsižvelgė į tai, jog vyriškio motina sunkiai serga, o pats teisiamasis turi mažametę dukrą. Teismas kažkodėl „nepastebėjo“, jog V. Ražanauskas dėl narkotikų įkliuvo ne pirmą kartą. 2001 metais jis buvo sulaikytas už narkotikų laikymą, vėliau už prekybą jais. Tačiau jam pavykdavo išsisukti nuo atsakomybės. Už narkotikų laikymą jis tebuvo teistas vieną kartą.
Labai nusistebėję dėl tokio nuosprendžio, prokurorai padavė apeliaciją, tačiau ir Apeliacinis teismas bausmės nesugriežtino, nes V. Ražanauskas „labai gailėjosi savo poelgio“... Beje, gailėtis jis pradėjo jau teisme, prispirtas visų surinktų įrodymų, o iki tol atkakliai neigė savo kaltę. Tuo tarpu vienas iš, kaip manoma, didžiausių Vilniuje to meto narkotikų prekeivių Apeliacinio teismo dargi paprašė sušvelninti bausmę, tačiau teismas to nepadarė.
Šiaip ar taip, neatlikęs net pusės ir taip minimalios bausmės, 2007 metais V. Ražanauskas išėjo į laisvę. Neapsikentę prokurorai kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, ir byla buvo grąžinta nagrinėti Apeliaciniam teismui. Kaip patikino Generalinės prokuratūros prokuroras Žydrūnas Radišauskas, siekiama V. Ražanauską pasiųsti už grotų 9 metams, teismai vis dar tebevyksta, o ką nuspręs teisėjai, kol kas niekas nežino.
Brolių teisėjai nepasigailėjo
Savo tėvų namų garažą pavertęs narkotikų sandėliu Andrejus Tokeris (28 m.) už grotų pasiųstas net 11 metų. Garaže kriminalistai aptiko kone rekordinį Lietuvos istorijoje kvaišalų kiekį – jų vertė juodojoje rinkoje viršija 2 milijonus litų. Andrejaus brolis Vitalijus Kauno apygardos teismo sprendimu už grotų turės praleisti 12 metų – jis nuteistas dar 2005 metais.
Tuo tarpu stambia ekstazio tablečių kontrabanda, kvaišalų laikymu ir platinimu apkaltintas „gyvatinių“ grupuotės lyderis kaunietis Remigijus Toločka, pravarde Remyga, Kauno apygardos teismo 2006 metais buvo nuteistas 3 metams (nors buvo siūlyta 6). Ir vėl tos pačios lengvinančios aplinkybės – mažamečiai vaikai, serganys artimieji, „nuoširdus gailėjimasis“ dėl savo elgesio... Į laisvę už gerą elgesį R. Toločka išėjo jau po keleto mėnesių.
Visišku kuriozu galima pavadinti ir Antano Želvio (49 m.), pravarde Fantomas, istoriją teismuose. Dar 2004 metais už labai didelio narkotikų kiekio laikymą jis buvo nuteistas kalėti 12 metų, tačiau už grotų praleidęs 4 metus, šis su „daktarų“ grupuote siejamas veikėjas nusprendė prašyti Marijampolės rajono apylinkės teismo sutrumpinti bausmę.
Tąkart teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis už grotų elgėsi pavyzdingai ir galiojančių nuobaudų neturėjo, kad augina dvi mažametes dukreles, ir kad laiko veltui nelaisvėje neleido – įgijo net dvi specialybes. Taigi į laisvę anksčiau laiko A. Želvio nepaleido. Bet atkaklusis Fantomas nusprendė apskųsti tokį apylinkės teismo sprendimą Kauno apygardos teismui. Ir savo pasiekė – trijų Kauno teisėjų kolegija paleido jį į laisvę...
Tiesa, su šiokiais tokiais suvaržymais: kas 2 mėnesius registruotis policijoje, nuo dešimtos vakaro iki šeštos ryto būti namuose ir be pareigūnų leidimo neišvykti ilgiau kaip 7 dienoms.
Didesnė bausmė – ne išeitis
Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo trečiosios valdybos viršininkas Edvardas Šileris sutinka, kad kartais teismų sprendimai iš tiesų atrodo kiek keisti, tačiau sako, kad tai priklauso ne tik nuo bylos aplinkybių, bet ir nuo teisėjų: „Teismai vadovaujasi ne tik įstatymu, bet ir protingumo ir teisingumo principais.
Ne visada teisinga dėl narkotikų teisiamą asmenį pasiųsti už grotų penkiolikai metų, lygiai kaip ne visada gerai pasielgia teisėjai, kai paleidžia tokius asmenis lygtinai. Iš tiesų policijos pareigūnai atlieka didelį darbą, kol tokią nusikalstamą veiką išaiškina, todėl nieko stebėtino, kad lengva ranka teismų dalijama laisvė gali sukelti neigiamą reakciją“.
Vis dėlto, E. Šilerio manymu, bausmių griežtinti nereikėtų, nes kitų šalių praktika rodo, kad laukto rezultato tai nedavė.
„Amerikoje dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis į kalėjimą sodinama 25 metams, bet dėl to pas juos ta problema nei kiek ne mažesnė. Azijos šalyse gresia mirties bausmė, bet vis tiek atsiranda, kas narkotikus gabena, gamina ir jais prekiauja, – teigia E. Šileris. – Aš greičiau pritarčiau, kad tokie asmenys nebūtų paleidžiami lygtinai – turėtų bent metus ar dvejus pasėdėti. O tai, ar jie kalės 15, ar 20 metų, jų nuo nusikaltimų nesulaikys“.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
