Lietuvoje gyvenantys rusai pilietybę gavo automatiškai, tuo tarpu beveik 100 tūkstančių Estijos gyventojų - asmenys be nustatytos pilietybės, o daugiau nei 113 tūkstančių - kitos šalies piliečiai. Latvijoje padėtis ne ką geresnė.
Kaip informavo Estijos Vidaus reikalų atstovė Valerija Jegisman, asmenys, neturintys nustatytos pilietybės arba kitos šalies piliečiai, turi teisę ją įsigyti: „Visų pirma, jie privalo būti lojalūs valstybei, išlaikyti estų kalbos egzaminą, turėti leidimą gyventi šalyje“.
Estijos pilietybė pasiekiama
Be šių sąlygų, būsimieji šalies piliečiai privalo išlaikyti Konstitucijos bei Pilietybės įstatymus, turėti legalias pajamas bei deklaruotą gyvenamąją vietą, išgyventi šalyje ne mažiau kaip aštuoneris metus, iš jų – penkeris metus nuolat.
Jeigu vienas tėvų turi pilietybę, jis turi teisę suteikti ją nepilnamečiui vaikui, kurio amžius yra iki 15 metų. Neturintys pilietybės gimdytojai taip pat gali prašyti suteikti ją savo atžalai, tačiau patys privalo gyventi šalyje ne mažiau, kaip penkerius metus.
Nepaisant, jog beveik 100 tūkstančių Estijos gyventojų neturi pilietybės, jie privalo mokėti pajamų mokestį.
Šiuo metu nustatytos pilietybės neturi 99 793 asmenys, iš kurių - 1733 vaikai iki 15 metų amžiaus. Taip pat - 113 384 kitos šalies (dažniausiai Rusijos) piliečiai.
Skatina pasirūpinti vaikais
Vidaus reikalų ministerijos Vidaus saugumo tarnybos vicekancleris Erkis Kortas sakė, jog paskelbus Nepriklausomybę, šalyje buvo net 30 procentų asmenų be nustatytos pilietybės: „Dabar, praėjus 20 metų, šis skaičius gerokai sumažėjo ir sudaro tik 8 proc.“.
Estijai, sakė jis, itin svarbu suteikti gyventojams galimybę pasirinkti vaidmenį visuomeniniame gyvenime: „Asmenys be nustatytos pilietybės privalo žinoti, jog galimybė keliauti į Rusiją be vizos atima iš jų galimybę formuoti savo ateitį. Juolab, kad į savo istorinę tėvynę keliaujama itin retai“.
E. Kortas pabrėžė, jog ministerija ir savivaldybės nuolat teikia žinių, kaip įsigyti pilietybę. Nuo 2008 metų visi tėvai, kuriems gimė vaikas, informuoti apie galimybę suteikti pilietybę supaprastintu būdu.
Registruojant naujagimį, gimdytojams išduodamas informacinis bukletas apie laidavima suteikti Estijos pilietybę, vėliau visus norinčius Policijos ir pasienio departamentas konsultuoja asmeniškai, tikina pagalvoti apie vaiko ateitį, primena, kaip sudėtinga suaugusiam gauti pilietybę.
Estų kalba beveik neįveikiama
Rusakalbiai Estijos gyventojai skundžiasi, jog, nors Europos Sąjunga ir skyrė lėšų mokytis kursuose estų kalbos, neretai už juos reikia mokėti. Dažniausiai tai daro privačios įmonės, ku mokestis - 150 Eurų (517 litų) per mėnesį.
„Noriu išmokti, tačiau ne itin sekasi, juk gyvenu rajone, kur visi kalba vien tik rusiškai. Kai nėra praktikos, sudėtinga. Galbūt tada atsiras galimybė gauti darbą valstybės tarnyboje. Dėl šios priežasties daugelis gyventojų net emigruoja, mat negali išmokti kalbos, kuri yra itin sudėtinga“, - pasakojo 41 metų Sergejus.
45 metų Viktoras gyrėsi išmokęs kalbą tuomet, kai vedė estę: „Uošvis pasakė - mokykis, gausi dukterį į žmonas. Teko išmokti. Dabar puikiai kalbu, tačiau iš valstybės tarnybos išėjau dėl mažo atlyginimo“.
Viktoras - buvęs aukšto rango policijos pareigūnas.
Latvijos gyventojai pasirenka Rusija
Kiek kitokia padėtis Latvijoje, kur renkantys pilietybę gyventojai kažkodėl pirmenybę atiduoda Rusijai.
Vietos gyventojų nuomone, Latvija tapo nepatraukli būsimiems šalies piliečiams, kurie bijo neišlaikyti valstybės kalbos egzamino dėl žinių ir praktikos stygiaus. Nemažai yra manančių, jog natūralizacijos procesas juos diskriminuoja ir žemina.
daugelis įsitikinę, jog pilietybę jie privalėjo gauti automatiškai, Latvijai paskelbus Nepriklausomybę.
Pasak Latvijos vidaus reikalų ministerijos Natūralizacijos valdybos viršininkės Eiženijos Aldermanė, valstybė neturi tobulos imigracijos politikos, todėl garbaus amžiaus žmonės liko be pilietybės, o jaunimas ją prašo suteikti tik dėl galimybių išvykti į Europos Sąjungos šalis.
Šiuo metu pilietybės neturi maždaug 19 tūkstančių iki 20 metų amžiaus, 69 tūkstančiai - 21 - 40 metų amžiaus, 128 tūkstančių Latvijos gyventojų 41 - 60 metų amžiaus , 16 tūkstančių - vyresni nei 60. Jiems išduoti taip vadinami vaučeriai, kurie suteikia galimybę gyventi Latvijoje.
Seniausiam gyventojui, neturinčiam pilietybės - 110 metų.
„Nėra sąlygų išmokti kalbos, juk aplinkui visi rusiškai kalba. Tik jaunimas arba dirbantys valstybės įstaigose puikiai išmano latvių kalbą, domisi kultūra. Tačiau visi rusai buitinę kalbą tikrai moka“, - prisipažino Rygos gyventojas, 43 metų Valerijus.
Anot jo, vaikai visi puikiai kalba latviškai, nes mokosi mokykloje, bendrauja su kitais vaikais.
Lietuvoje - idealios sąlygos
Tuo tarpu Lietuvos rusakalbiams sudarytos idealios sąlygos. Daugelis jų automatiškai tapo Lietuvos piliečiais paskelbus Nepriklausomybę. Net nereikėjo laikyti gimtosios kalbos egzamino.
Kiti pasirinko Rusijos pilietybę.
Dabar jiems pakanka parašyti prašymą, pateikti pažymą, jog gyvena Lietuvoje nuolat 10 metų (santuokoje gyvenantiems pakanka trejų metų) bei asmens tapatybės kortelę.
Tiems, kurie turi kitos šalies pilietybę, pakanka turėti pažymėjimą, liudijantį, jog jis yra ne Lietuvos pilietybės, raštiškai atsisakyti kitos valstybės pilietybės su sąlyga, jeigu bus suteikta Lietuvos pilietybė.
Taip pat būtina išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminą. Beje, šio pažymėjimo neprašoma asmenų, sulaukusių 65 metų bei neįgaliųjų.
Visi kūdikiai tampa piliečiais automatiškai, vos jiems gimus.
Rusų tautybės Liudmila, atvykusi gyventi į Lietuvą iš Leningrado (dabar Sankt Peterburgas), tikina, jog kalbą ne itin gerai moka, tačiau pilietybę gavo iškart, kai Lietuva tapo laisva: „Suprantu, kai kada kalbu. Viskas puiku, lietuviai noriai kalba rusiškai, tačiau stengiuosi kalbėti lietuviškai“.
Vos 6 metus sovietmečiu studijavęs Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI, dabar VGTU) maskvietis Andrejus ir dabar puikiai kalba lietuviškai, nors Vilniuje nebuvo jau beveik 16 metų.
Birželio 1 dieną vos išlipęs iš traukinio Vilnius-Maskva su draugais ir aplinkiniais prakalbo lietuviškai.
„Labai norėjau išmokti savo draugų, studijavusių Maskvoje, kalbą. Vėliau nutariau studijuoti čia. Dėstytojai gyrė“, - prisimena jau 47-uosius metus skaičiuojantis Andrejus.
Anot jo, reikia tik noro, o patirtis išmokti kalbą ateina savaime.
