Liberalų sąjūdžio atstovas europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, jog iš savaitgalį vykusių derybų laimėtojais neišėjo nei britai, nei Europos Sąjunga.
„Bent man kol kas įspūdis, kad didelio laimėjimo nei Didžioji Britanija, nei Europos Sąjunga nepasiekė. Kodėl britai nepasiekė laimėjimo, t.y. D.Cameronas? Susitarimai gana toli nuo tų, kurių reikalavo britų konservatoriai 2015 metų pradžioje, ir matome jau pirmą reakciją, kai Londono meras Borisas Johnsonas pareiškė, kad jis pasisakys už pasitraukimą, o tai rodo tam tikrą skilimą konservatorių partijos gretose“, – BNS sakė P.Auštrevičius.
Pasak jo, Europos Sąjungai šis sutarimas irgi nieko gero nežada – šiuo metu Bendrijai reikia didesnės vienybės sprendžiant vidaus problemas, tuo tarpu britų pasiektas susitarimas paskatins ir kitas valstybes siekti išlygų. „Ir aš matau tam tikrą tendenciją, kad tai gali tęstis“, – pridūrė europarlamentaras.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas sako, jog sprendimas yra pozityvus, parodantis, kad ES gali susitarti, tačiau klausimas, kiek jis padės premjerui D.Cameronui agituoti už Jungtinės Karalystės likimą Bendrijoje.
„Kitas klausimas, kiek tai padės referendumui, nes matosi, kad nėra vienybės konservatorių partijoj. Man teko susitikti su britų Europos reikalų ministru Davidu Lidingtonu (Deividu Lidingtonu), mes tiesiai ir klausiame, jei bus pasiekti susitarimai, ar tai labai stipriai padės referendumui, ir jis negalėjo atsakyti į šį klausimą. Vis tik tai tam tikri argumentai, kuriais D.Cameronas ir šalininkai remsis referendume. Bendrai tai yra pozityvus susitarimas, jis parodo, kad ES moka susitarti“, – BNS sakė G.Kirkilas.
Pozicijos, kad susitarimas nedarys didelės įtakos britams apsisprendžiant dėl valstybės likimo ar pasitraukimo iš ES, laikosi ir P.Auštrevičius. „Šis susitarimas Briuselyje iš esmės turi minimalų poveikį referendumui. Atrodytų, kad viskas buvo sutarta, kad jis turėtų nuspręsti referendumo rezultatus, bet anaiptol. Aš manau, mes matysime labai aktyvią kampaniją referendumo metu, nepamirškime, kad Didžiojoje Britanijoje yra atvirai už pasitraukimą pasisakančių partijų, yra regioniniai skirtumai. Kaip kažkas pasakė, drama baigėsi, bet anaiptol, tai yra preliudas į didžiąją dramą“, – sakė europarlamentaras.
Klausiami, ar išmokų mažinimas gali sumažinti lietuvių migraciją, abu politikai atsakė neigiamai. Pasak P.Auštrevičiaus, gali keistis nebent migracijos kryptis, nors ir pagrindinis motyvas palikti Lietuvą yra darbas, o ne pašalpų ieškojimas. G.Kirkilas sako, jog socialinių išmokų klausimas nėra esminis emigruoti norintiems žmonėms – jie vyksta dirbti ir užsidirbti.
„Šis susitarimas įves kelias kategorijas migrantų, kurie vyksta į Jungtinę Karalystę, socialinės sąlygos bus skirtingos, pokyčių gali būti ir konkrečiai Didžiosios Britanijos darbo rinkoje, nors aš manau, kad lietuviai ir kiti iš vidurio Europos važiuoja dirbti , o ne socialinių garantijų, bet tai gali įtakoti jų darbo pasirinkimą, galbūt kitoje valstybėje“, – sakė P.Auštrevičius.
„Nemanau, kad turės didelį poveikį migracijai, nes tie, kas važiuoja, jų maža dalis naudojasi socialine parama, dauguma važiuoja dirbti, jų tas nelies, ir praktiškai jei ir palies, tai nedidelę dalį“, – į klausimą atsakė G.Kirkilas.
Jei britai per referendumą birželio 23-iąją nuspręstų trauktis, Lietuvai ir Bendrijai tai būtų liūdna žinia, sako politikai. „Jei taip atsitiktų, ES susilpnėtų, ir tai yra tiesioginis poveikis Lietuvai, nes Lietuvai reikia stiprios ir veikiančios ES sąjungos, su stipriais transatlantiniais ryšiais. Neaiškumų yra daugiau negu reikia, todėl tikiuosi, kad visgi britų sprendimas bus už pasilikimą, nors nemanau, kad tai yra paskutinės sąlygos, kurios pasiūlytos Didžiajai Britanijai, manau, kad dar gali būti ir grįžta prie derybų“, – svarstė P.Auštrevičius.
Seimo ERK vadovas G.Kirkilas sako, kad prognozuoti referendumo rezultatus šiuo metu būtų sudėtinga, o britų pasitraukimo atveju Bendrija pajustų ir politines, ir finansines pasekmes.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad kol kas euroskeptikai pirmauja, bet beveik ketvirtadalis žmonių neapsisprendę, manau, kad jų apsisprendimas ir nulems. Tai, kad dabar euroskeptikai pirmauja, lemia ir tai, kad nei valdžia, nei kas kitas nėra įsijungę į kampaniją, kol kas koncentravosi į derybas su ES. Dabar prisijungs ir verslas, o verslas kaip tik pasisako, kad reikia pasilikti ES su specialiuoju statusu, kurį iš esmes Didžioji Britanija realiai ir turėjo visada“, – kalbėjo socialdemokratas.
„Mums svarbiausia, kad Didžioji Britanija liktų ES, nes poveikis, atsiskyrus Britanijai, būtų milžiniškas – ir politinis, ir finansinis. Mūsų interesas, kad Didžioji Britanija liktų, o jei atsitiktų priešingai, aišku, ES nesugriūtų, bet sumažėtų biudžetas, tai reiškia, sumažėtų ir išmokos, tai turėtų tiesioginį poveikį Lietuvai ir valstybėms, kurios vis dar gauna paramą iš ES. Finansiniu požiūriu JK pasitraukimas būtų negatyvus o politiškai tai gerokai susilpnintų ES“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sekmadienį pradėjo didelę kampaniją, tikėdamasis įtikinti savo šalies žmones palaikyti jo raginimą, kad Britanija liktų „reformuotoje“ Europos Sąjungoje per birželio 23 dieną vyksiantį referendumą.
Šią savaitę vykusiose derybose ES pasiūlė Britanija „avarinį stabdį“, dėl kurio Britanija galėtų apriboti išmokas imigrantams iš kitų ES šalių, jei jos sistemą užlietų didelė atvykstančių darbuotojų banga.
