Buvusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno bylą perėmė Arūnas Kisielius, kuris taip pat bylą nagrinėja už uždarų durų.
Buvusio Lietuvos pašto vadovo Andriaus Urbono ir kitų su juo teisiamų asmenų bylą Vilniaus apygardos teismas nagrinėja už uždarų durų, mat vienas iš kaltinimų – komercinis šnipinėjimas.
Dar neprasidėjus teismo procesui banko „Swedbank“ advokatas paprašė ne viešo proceso bei visą bylos medžiagą laikyti ne vieša, nes gali būti atskleistos banko komercinės paslaptys bei klientų duomenys.
Vilniaus apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą dėl turto prievartavimo, sukčiavimo, asmens terorizavimo, kyšininkavimo, papirkimo ir komercinio šnipinėjimo perdavė kovo mėnesį. Vienas kaltinamųjų joje – buvęs bendrovės Lietuvos paštas vadovas A. Urbonas.
Prokurorai A. Urboną kaltina prievartavus didelės vertės svetimą turtą ir kėsinusis įgyti jį apgaule. Tuo tikslu jis subūrė organizuotą trijų asmenų grupę ir vadovavo jai, teigia prokuratūra.
Kartu su A. Urbonu teisiami buvęs „Swedbank lizingo“ komercinio transporto lizingo skyriaus vadovas Ramūnas Macas, paskolų tarnybos vadovas Paulius Čiapas, kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ Paskolų komiteto pirmininkas Ruslanas Pogorelovas, Vilniaus rajone veikiančios Rukainių pirties savininkas Marijanas Romanovskis ir bankroto administratorius Andrius Grigalauskas iš Panevėžio.
Anot Vilniaus apygardos prokuratūros, veikdami išvien kaltinamieji surinko informaciją apie keturių įmonių finansinę padėtį, tarp jų – banko bei išperkamosios nuomos bendrovės sudarytas sutartis. Vienas iš grupės narių R. Macas, dirbęs to banko projekto vadovu, kaip įtariama, sąmoningai vilkino derybas tarp banko ir įmonių.
Įmonės vadovai, naudojant jų atžvilgiu psichinę prievartą ir grasinimus, buvo verčiami perduoti grupės nariams daugiau kaip 225 tūkst. litų – neva už tarpininkavimą pratęsiant transporto ilgalaikės nuomos sutartis, kurių terminai ėjo į pabaigą.
Šie nusikaltimai įvykdyti nuo 2009–ųjų liepos iki 2010–ųjų vasario.
Pareigūnų duomenimis, A. Urbono vadovaujamoje organizuotoje grupėje, didelės vertės turtą prievartavo ir kėsinosi apgaule jį užvaldyti R. Macas bei M. Romanovskis ir panevėžietis A. Grigalauskas.
Be to, pastarasis bendrininkų grupėje su R. Pogorelovu apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą. Vienam asmeniui 20 dienų paskolinęs 48 tūkst. litų, be vieno paprastojo vekselio, įkalbėjo tokiai pat sumai pasirašyti ir antrą – neva laidavimo sumetimais. Šį vekselį pateikė antstoliui, kad tariamoji skola būtų išieškota.
Skolininkui atsiskaičius jam buvo paaiškinta, kad papildomi pinigai – „bauda“ už pavėluotai grąžintą skolą. Po dviejų mėnesių analogišku būdu bendrininkų pora apgavo dar vieną asmenį, tiktai suma buvo kone dukart didesnė.
M. Romanovskį prokurorai taip pat kaltina terorizavus vieno banko departamento vadovą, grasinus fiziškai su juo susidoroti. Šiam kaltinamajam inkriminuotas ir asmens, pagal savo atliekamas funkcijas ir turimus įgaliojimus prilyginto valstybės tarnautojui – vienos kredito unijos paskolų komiteto pirmininko R. Pogorelovo papirkimas.
Nustatyta, kad davus 5 tūkst. litų kyšį M. Romanovskio proteguojamai įmonei suteikta 630 tūkst. litų paskola. Už kyšio priėmimą baudžiamoji atsakomybė gresia ir R. Pogorelovui.
M. Romanovskis taip pat kaltinamas, kad neturėdamas legalaus priėjimo prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos, neteisėtai įgijo įvairaus formato bylas (failus) su duomenimis apie banko ir transporto įmonių sudarytas paskolų sutartis.
Kaltinimus dėl didelės vertės turto prievartavimo ir kėsinimosi apgaule jį užvaldyti veikiant organizuotoje grupėje, sukurstymo apgaule įgyti didelės vertės bei komercinio šnipinėjimo prokurorai pateikė ir A. Grigalauskui. Prieš teismą taip pat stos jam talkinęs buvęs banko paskolų tarnybos vadovas P. Čiapas.
Šeši vyrai nuo 26 iki 39 metų, kurių dauguma turi aukštąjį išsilavinimą, savo kaltės nepripažįsta. Dauguma jų per ikiteisminį tyrimą atsisakė duoti parodymus.
Griežčiausia jiems gresianti bausmė (už didelės vertės turto prievartavimą) – laisvės atėmimas iki 10 metų. Visi kaltinamieji nuosprendžio laukia laisvėje.
A. Urboną prokurorai sulaikė 2010 metų metų kovą. Tuomet jis ėjo bendrovės Lietuvos paštas direktoriaus pareigas.
Prieš tai A. Urbonas 12 metų dirbo bankininkystės srityje, vadovavo tuometinio „Hansabanko“ verslo bankininkystės tarnybai, buvo šio banko valdybos pirmininko pavaduotojas bei bendrovės „Hansa lizingas“ valdybos narys.
2009 metų balandžio pabaigoje jis tapo energetikos bendrovės „Leo LT“ antrinės bendrovės VST elektros tiekimo tarnybos direktoriumi, buvo atsakingas už klientams teikiamų paslaugų gerinimą bei su tuo susijusių procesų optimizavimą.
Lietuvos pašto valdyba A. Urboną bendrovės vadovu paskyrė 2009 spalio pradžioje. 2010 metų kovo pabaigoje jis atleistas iš šių pareigų.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros kasacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamojo nuosprendžio, kuriuo A. Urbonas ir R. Macas buvo išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.“
