Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos pirmininkė: didelė klaida, kad vaikui pradėjus skaityti jis paliekamas vienas

Šiandien knyga turi kaip niekad daug konkurentų 

Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) pirmininkė Žaneta Pratusevičienė, vertindama paauglių skaitymo įpročius, pastebi, jog šiandien paaugliai turi kaip niekada daug alternatyvų knygai. 

„Paauglystė – toks amžiaus tarpsnis, kada ypač svarbus pasidaro bendravimas su draugais, aktyvus laisvalaikis. Šiais laikais atsirado dar daugiau konkurentų knygoms: labiau įtraukiančios technologijos, socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai. Todėl natūralu, jog skaitymą kaip laisvalaikio praleidimo būdą renkasi mažesnė dalis paauglių“, – teigia LMBDA pirmininkė. 

Ž. Pratusevičienė pastebi, jog paauglius bibliotekose labiausiai traukia grožinė literatūra, psichologija, komiksų knygos, o vyresnėse klasėse jaunieji skaitytojai renkasi privalomą literatūrą, nes artėja egzaminai. 

„Privaloma literatūra dažnai nėra ta, kurią mokiniai norėtų skaityti, tačiau tai sudaro didžiausią išduotų knygų procentą gimnazijų bibliotekose. Pastebima, jog moksleiviai renkasi tą knygą, kurią rekomenduoja bendraamžiai, mokytojai“, – teigia Ž. Pratusevičienė.

Pasak LMBDA pirmininkės skirtumą tarp turinčių ir neturinčių skaitymo įprotį paauglių įžvelgti galima – skaitantys paaugliai yra imlesni informacijai, dažnai pasiekia geresnių akademinių rezultatų, o jų akiratis platesnis. Vis dėlto prieš skubant daryti išvadas apie mažiau skaitančius paauglius, reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog atsirinkti tikrai vertingą knygą yra sudėtinga.

„Knygų leidėjai ir kritikai pripažįsta, kad paaugliams trūksta geros literatūros. Knygų leidžiama daug, tačiau jų kokybė, originalumas ar vertimas kelia daug abejonių. Netgi viršeliai suvienodėjo ir pasidarė „popsiniai“. Labai svarbu iš didelio kiekio knygų atrasti ir pasiūlyti paaugliui tą, kuri bus tinkama jam konkrečiu laiku:  atlieps jo emocinę būklę, gyvenimišką patirtį, domėjimosi sritį. Tada, tikėtina, jog jis ateis ir kitos knygos“, – situaciją komentuoja Ž. Pratusevičienė. 

Mažieji skaitytojai dar kupini smalsumo 

„Pradinių klasių mokiniai dar turi smalsumo, noro skaityti, natūraliai domisi bibliotekos veiklomis, knygomis. Labai didelę įtaką jiems daro ir mokytojos pasiūlymai, paskatinimai, jie tikrai noriai reaguoja į bibliotekos inicijuojamas skaitymo skatinimo veiklas“, – apie pradinių klasių moksleivių skaitymo įpročius sako Kauno rajono Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Kristina Brazauskienė. 

Ji teigia, jog atsakomybę už skaitymo įpročių ugdymą turėtų prisiimti visuma, supanti jaunąjį skaitytoją. „Tik bendra visų kuriama aplinka gali daryti įtaką vaiko skaitymo įpročiams. Jeigu vaikas mato skaitančius tėvus, skaitymą mato namuose, mokykloje, bibliotekoje, tai tampa natūralia, kasdiene veikla“, – teigia K. Brazauskienė. 

Bibliotekininkė knygų pasiūlą pradinių klasių moksleiviams vertina teigiamai ir mano, jog priemonių, kurios gali paskatinti mažuosius skaitytojus paimti knygą į rankas pakanka. 

„Visos priemonės, kurias organizuoja biblioteka paveikia skaitytojus. Veiklos yra orientuotos į skaitytojų pritraukimą, skaitymo skatinimą, kiekvienas mokinio atėjimas į biblioteką jau padaro poveikį. Visi renginiai, akcijos, susitikimai primena mokiniams apie skaitymo smagumą, naudą. Patiems mažiausiems labai svarbus yra atėjimas į biblioteką su šeimos nariais, labai svarbu rinktis knygą tariantis su mama ar tėčiu, konsultuotis su bibliotekininke. Pats procesas jau skatina skaityti“, – sako K. Brazauskienė. 

Skaitantį vaiką reikia lydėti tol, kol jis pats ras patinkančią knygą

Apie mokyklų bibliotekose aktyviai vykstančias veiklas, kurios skatina moksleivius pamėgti skaitymą, pasakoja ir LMBDA pirmininkė Žaneta Pratusevičienė, bet pabrėžia, jog mokyklų bibliotekos susiduria ir su iššūkiais. Norint efektyviai veikiančios mokyklos bibliotekos, kuri atlieptų ugdymo proceso poreikius bei prisidėtų prie skaitančio, išprususio jauno žmogaus ugdymo, ji privalo turėti pakankamus resursus: tinkamai sukomplektuotą fondą, kompiuterinę bibliotekos programą bei žmogiškuosius išteklius. 

Ž. Pratusevičienė pastebi, kad šiandieniniam jaunam žmogui susikaupti ir skaityti yra darbas, reikalaujantis pastangų, todėl norint skaitymą paversti malonumu reikia nuoseklaus įsitraukimo į šią veiklą ir paskatinimo.

„Pagrindinė užduotis yra prisijaukinti paauglį. Mokyklų bibliotekose vyksta daug įvairių veiklų: pamokos, renginiai, kūrybiniai užsiėmimai, garsiniai skaitymai, susitikimai su rašytojais. Yra bibliotekų, kuriose organizuojamos skaitymo naktys, įvairios akcijos, protmūšiai. Jau aštuoni metai LMBDA aktyviai įsitraukia į spalio – tarptautinio mokyklų bibliotekų mėnesio – iniciatyvas, bendrauja su kitų šalių bibliotekomis ir jaunaisiais skaitytojais. Šių metų tema „Mokyklos biblioteka: bendruomenės jungtis“ akcentuoja bibliotekos reikšmę bendruomenėje. Tačiau veiksmingiausia skaitymo skatinimo priemonė yra reguliarūs užsiėmimai, nes tik ilgą laiką kartojant veiksmą susidaro įprotis“, – teigia Ž. Pratusevičienė. 

Ji sutinka su bibliotekininke K. Brazauskiene ir pažymi, kad skaitymo įprotis visapusiškai ugdomas tik tuomet, kai į šį procesą įsitraukia visi: šeima, ugdymo įstaiga, biblioteka. 

„Didelė klaida yra tai, kad vaikui pradėjus skaityti jis paliekamas vienas. Lydėti jį reikia tol, kol pats gebės rasti sau tinkančią ir patinkančią knygą, o perskaičius – reflektuoti. Ir nereikia labai panikuoti dėl to, kad paaugliai neskaito. Jei vaikystėje vaikas buvo skaitytojas, jei matė skaitančius tėvus, didelė tikimybė, jog praėjus kitokių pramogų ir interesų kupinam amžiaus tarpsniui, jis vėl sugrįš prie skaitymo“, – aiškina Ž. Pratusevičienė.