Katedros aikštėje tarnauti Lietuvai prisiekė 6 merginos ir 51 vaikinas. Visi jie įveikė pirmąjį rimtą išbandymą – kariūnų bazinį kario kursą, įgijo būtinų kiekvienam kariui žinių ir įgūdžių.
Sveikinimo kalbas Lietuvos karo akademijos kariūnams sakė garbūs svečiai. Tarp jų – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Kalbėdamas jauniesiems Karo akademijos naujokams pažymėjo svarbiausią jų misiją – ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę bei būti mūsų valstybės ir jos visuomenės atrama.
„Jau šiandien galiu pasakyti, kad esate ypatingi, verti mūsų visų pasididžiavimo, jaunuoliai, nes pasirinkote šį kelią matydami laisvės kainą, kurią šiandien moka Ukraina, ir aiškiai suvokdami būtinybę saugoti mūsų valstybės nepriklausomybę. Todėl neabejoju, kad šiandien ištartos priesaikos žodžiai lydės jus moksluose, tarnyboje, gyvenime, ir visad primins jums apie amžiną ištikimybę savo valstybei ir jos žmonėms“, – kariūnams sakė A. Anušauskas.
Papasakojo, kodėl pasirinko šį kelią
Viena iš prisiekusių merginų naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad ji pirmoji kariūnė savo šeimoje, o šį kelią pasirinko dar prieš daug metų, kuomet nusprendė būti šaule.
„Keturis metus priklausiau Šaulių sąjungai, ir matydama kariūnus, nusprendžiau pati būti kariūne, būti pavyzdžiu ir tarnauti Tėvynei, Lietuvai“, – nurodo kariūnė Deimantė Andrejeva.
Jaunoji kariūnė pabrėžia, kad Rusijos karo Ukrainoje kontekste patriotizmo reikšmė yra sustiprėjusi: „Visgi turime saugoti savo nepriklausomybę, mes tam turime pavyzdį – Ukrainą. Kiekvienas žmogus turi būti patriotiškas“.
Deimantė sako dar nesvarsčiusi, kaip elgtųsi, jei Lietuvai kiltų grėsmė.
„Šito klausimo dar nesu svarsčiusi, bet, manau, būtų sprendžiamos problemos, būtų imtasi priemonių šiam konfliktui malšinti“, – nurodė Karo akademijos naujokė.
Kariūnas Julius Staškiūnas tvirtino, kad nė nesuabejotų ir prireikus gintų šalį.
„Dar labiau reikia rimčiau į šitą dalyką žiūrėti, nes mes matome tiesioginius [okupantų] veiksmus tiek mėnesių. Ir niekas nesibaigė. Jie vis dar bando sau parodyti, nors nesiseka“, – nurodė Julius.
Ši diena kariūnui labai didelė šventė: „Visų pirma, apie Karo akademijos studijas visuomet galvojau. Pabaigęs magistrą turėjau tokią mintį, kad teks grįžti, stebint viską, kas buvo su Ukraina. Ir tiesiog taip sutapo, kad kai pabaigiau magistrą, supratau, kad nėra kur dėtis, reikia daryti tai, kas man patinka ir atiduoti save Tėvynei“.
Tęsiant tradicijas, teisė pabučiuoti akademijos vėliavą visų prisiekiančių kariūnų vardu buvo suteikta geriausiam kurso kariūnui Lukui Lekavičiui, kurį išrinko vadai ir instruktoriai, pirmakursiams baigus septynių savaičių Kariūnų bazinį kario kursą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.
Vaikinas sako, kad prisiekimas savo gyvybe ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę yra „didžiausia kaina, kurią galima paaukoti“.
„Nėra ką galvoti. Priesaiką davėm – imi ginklą ir bėgi“, – pasakojo Lukas, tvirtindamas žinantis, kaip elgtųsi, jei Tėvynė pašauktų.
Kurso metu kariūnai susipažino su Lietuvos kariuomenės struktūra, statutais, įgijo pagrindinių teorinių ir praktinių žinių, reikalingų studijuojant akademijoje, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).
30-metį šiemet mininti Lietuvos karo akademija yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą. Ji rengia karininkus, pasirengusius vadovauti Lietuvos kariuomenės padaliniams karo ir taikos metu.
