Lietuvoje yra nustatyti 34 koronaviruso atvejai. Vienas pacientas yra sunkios būklės, viena moteris pasveiko. Trečiadienį paaiškėjo, kad koronavirusas diagnozuotas ir Šeškinės poliklinikos darbuotojai.
Mūsų šalies medikai kasdien vis garsiau kalba apie medicininių kaukių, kombinezonų, pirštinių, dezinfekcinių skysčių, plaučių ventiliavimo aparatų ir kitų priemonių stygių. Savanoriai visoje Lietuvoje ir net užsienyje suskato jiems padėti ir pradėjo ieškoti pagalbos.
Savanorė – apie medicininių priemonių surinkimą ir tiekimą
Darbo patirties Jungtinių Tautų Organizacijoje turinti ir šiuo metu Lietuvoje savanoriaujanti Elena Archipovaitė tv3.lt papasakojo, kaip koordinuoja medicininių priemonių surinkimą iš Lietuvos gyventojų ar įmonių bei organizuoja tiekimą iš užsienio šalių.
„Mes padedame koordinuoti srautus ir galimus pirkimus iš užsienio. Labai intensyviai dirba diaspora. Dabar filtruojame visus pasiūlymus ir juos siunčiame tiek Vyriausybei, tiek savivaldybei. Viską koordinuojame tarpusavyje.
Šiuo metu Lietuvoje yra labai daug savanorių, kurie prisideda. Tiek asmenys savo aplinkoje, tiek skautai, šauliai ar kiti savanoriai. Visi jau įtraukė ir savo draugus bei šeimas. Tačiau labai trūksta koordinacijos, nes dar neturėjome tokios patirties“, – pripažino pašnekovė.
Aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos ambasadore Kinijoje Ina Marčiulionyte.
„Mes bendraujame tiesiogiai ir padedame surasti tiekėjus. Lietuva tikrai sulauks (medicinos priemonių – aut. past.). Mūsų yra labai daug ir mes labai nagingi. Esame išsibarstę po visą pasaulį. Diaspora, visi draugai ir giminės, išsibarstę po visą pasaulį tikrai padės. Tik reikia suprasti, kad visas pasaulis ieško tų pačių produktų“, – sakė E. Archipovaitė.
Esminis trikdis – Kinijos draudimas eksportuoti
Šio metu taip pat galioja sausio mėnesį paskelbtas Kinijos draudimas eksportuoti apsaugos priemones: „Todėl Užsienio reikalų ministerijos atstovai koordinuoja tai, nes tai gali būti atlikta tik vyriausybiniu lygmeniu. Mes padedame kiek galime savanoriškais kontaktais – iš ko būtų galima pirkti, kas šiuo metu turi sandėliuose. Kitus dalykus koordinuoja URM atstovai Kinijoje“, – teigė savanorė E. Archipovaitė.
Kinijos mieste Šanchajuje šiuo metu gyvenantis lietuvis Mindaugas Skrupskelis tv3.lt teigė, kad jis taip pat prisideda prie lietuvių pagalbos prašymų, nors ir maža dalimi.
„Atsiliepdami į gydytojų pagalbos šauksmus lietuviai Kinijoje bando sumedžioti kaukių. Pajungiau ir draugus kiniečius. Tiekėjų, gamintojų rasti pavyko. Deja, sausį paskelbtas Kinijos draudimas apsaugos priemones eksportuoti vis dar galioja. Kinijos lietuvis Henrikas sako nepasiduos: „Mano protėviai knygas per sieną nešė, kai reikėjo, ir tai taip pat buvo kontrabanda. Draudimas buvo įvestas tam, kad nebūtų šiomis priemonėmis spekuliuojama rinkoje ir perpardavinėjama už kosmines kainas. Kas galėtų garantuoti, kad Lietuvą pasiekusios kaukės čia ir liks?“, – „Facebook“ profilyje svarstė dar vienas savanoris lietuvis.
Lietuva, kaip ir kitos pasaulio šalys, šio metu aktyviai derasi su Kinija dėl medicininių apsaugos priemonių įsigijimo. M. Skrupskelis tikisi, kad Lietuvos diplomatai ir atsakingos institucijos įdės pakankamai pastangų ir bus išsiderėti pirkimai: „Nuolat girdime, kaip Kinijos Vyriausybė, Džekas Ma ar kitos labdaros organizacijos siunčia pagalbą, bet išvežti iš šalies apsaugos priemones reikalingas leidimas. Čia reiktų tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir Lietuvos diplomatų indėlio šiek tiek. Tikiuosi mūsų įdirbis nenueis veltui ir ambasada išsiderės pirkimus. Kol kas lauksime kauknešių, kaip balanos gadynės laikais.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius neseniai apsiašarojęs kreipėsi į tautą sakydamas, kad be Kinijos pagalbos medicininių priemonių nežinia kaip gauti, netgi pavadinęs Kinijos prezidentą Xi Jinpingas „draugu ir broliu“. Kinai pamatė, atkreipė dėmesį, siunta jau atkeliavo. Kinija į Belgradą atskraidino viruso testerių siuntą bendradarbiaudama su Serbijos Vyriausybe ir Kinijos ambasada Serbijoje. Yra tokia kinų patarlė „kūdikis žinantis, kaip verkti, visada gaus pieno“, – patirtimis dalinosi lietuvis.
Veryga: situacija nebloga, turime 900 plaučių ventiliavimo aparatų
Trečiadienį spaudos konferencijoje A. Veryga teigė, kad situacija Lietuvoje kol kas nebloga. Ministras patvirtino, kad Lietuva šiuo metu turi 900 plaučių ventiliavimo aparatų, bet siekis yra kone dvigubai didesnis.
„Jų yra apie 900. Europai esame pateikę poreikį apie 400 pirkti bendrame pirkime. Kalbame su Kinija, gal būtų galima įsigyti bent kelis šimtus greičiau, ne per tą bendrą Europos pirkimą. Norėtume turėti bent 1500”, – teigė A. Veryga.
Pasak ministro, Jungtinė Karalystė skelbė, kad jie turi plaučių vedinimo aparatų 5 tūkst.
„Paskaičiavus, kokiam pacientų skaičiui tenka vienas – tai maždaug 12 tūkst. žmonių. Mes turime maždaug 3 tūkst. paskaičiavus pagal tai, kiek gali būti sergančių asmenų.
Nebloga pas mus yra situacija. Žinoma, tie aparatai yra veikiantys. Supraskite, kad nepaisant koronaviruso ir toliau turėsime žmonių, kuriuos reikės skubiai operuoti ir reikės gydyti ir intubuoti. Ta visa įranga tikrai negalės būti paimta ir atiduoti tik sergantiems koronavirusu“, – teigė ministras.
Kiek turime reagentų?
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, šią savaitę turi atkeliauti apie 10 tūkst. reagentų tyrimams atlikti, kitą savaitę – dar apie 20 tūkst.
„Reagentai atvyksta į Lietuvą, jau dalis yra pasiekę laboratoriją ir toliau jie važiuoja. Kol kas jie važiuoja nedidelėmis partijomis. Tuo pačiu metu kalbamasi su kompanijomis, kurios instaliuos įrangą, kur pajėgumai yra dar didesni.
Dabar Lietuvoje, jei visas laboratorijas sudėtume, galėtume per parą maksimum 1500 ištirti. Bet jei bus sėkmingai suinstaliuota įranga, tai praktiškai padvigubėtų galimybė per vieną kartą atlikti tyrimų.
Prioritetas visada bus teikiamas gydymo įstaigai. Ne žmonėms, kurie atvažiuos į tą mobilų punktą. Prioriteto tvarka bus tiriami mėginiai, kurie paimti gydymo įstaigose, ir tik tada tiriami mėginiai, kurie bus paimti tuose mobiliuose punktuose“, – sakė ministras.
Ministras antradienį pasirašė leidimus ligoninėms atskirai atlikti tyrimus ne tik Vilniuje. Dabar laukiama, kol viskas bus iki gal suderinta ir bus galima paleisti: „Tvarka tokia, jos negali švaistyti reagentų, atlikti tyrimą tada, kada pilnai užkrauna.“
Vyksta derybos su Kinijos tiekėjais
Medicininės įstaigos ir medikai skundžiasi apsaugos priemonių trūkumu. Kreipiasi ir į Kinijoje gyvenančius asmenis, kad padėtų suorganizuoti ir atsiųstų į Lietuvą. A. Veryga teigė, kad pirmiausia yra aprūpinama greitoji medicinos pagalba ir medikai, kurie dirba su infekciniais ligoniais.
„Mes tą, ką turime rezerve, pirmiausia aprūpiname greitąją medicinos pagalbą, tai yra, tuos, kurie vežioja ir tuos, kurie tiesiogiai dirba su infekciniais ligoniais, nes nemažai tų priemonių reikia. Dabar perkam priemones. Juos ir dabar dalinam, kai reikia, kai įstaiga pasako, kad reikia, baigiasi. Praktiškai labai greitai tas sprendimas yra realizuojamas, kur medikai taip dirba, jie tas priemones gauna gana greitai.
Tikrai neturime tokių rezervų, kaip yra pareiškusios įstaigos nuomonę, kad norėtų avansu turėti, nors dabar nedirba su tokiais pacientais. Tiek priemonių mes tikrai neturime. Be to, jomis ir turėjo rūpintis pirmiausia pačios įstaigos ir savivalda, kurie yra steigėjai tų įstaigų“, – teigė ministras.
Pasiteiravus, kada Lietuva gali sulaukti daugiau aprūpinimo priemonių, A. Veryga teigė, kad kitą savaitę turi atvykti dalis priemonių, taip pat šiuo metu vyksta derybos su Kinijos tiekėjais.
„Labai įvairiai. Yra įvairiausių pasiūlymų. Vieni atvyks kitą savaitę. Yra deramasi su Kinijos tiekėjais. Jei viską pavyks susiderėti, tai bus organizuojamas ir oro transportas. Kol kas sakau, kad derybos dar nepasibaigusios. Negaliu pasakyti, kad dar sutarta. Vėl būsiu suklaidinęs ir pažadėjęs“, – teigė A. Veryga.
Paklaustas apie tyrimo apimties didinimą, A. Veryga pažymėjo, kad šiuo metu tai ir daroma: „Mes tą ir darome. Dėl to yra tie mobilūs punktai. Pirksime „ekspres“ testus.“
Skvernelis nori daugiau testų
Premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje trečiadienio popietę rašė, kad jo netenkina testų nuo koronaviruso atvykimo ir atlikimo tempai. Jis tikisi, kad situaciją pagerins greitieji testai, kuriais pirmiausia bus tikrinami medikai ir tie, kurie kontaktavo su užsikrėtusiais asmenimis.
„Pagrindinių atliekamų testų atvykimo ir atlikimo tempai netenkina. Stygius rinkoje akivaizdus, bet dedamos maksimalios pastangos, kad galėtume vykdyti maksimalų testavimą. Užsakymai atlikti, šiomis dienomis spartiname ir didiname testuojamų skaičių. Šiandien, vadovaudamasis medikų rekomendacijomis, pavedžiau sveikatos apsaugos ministrui užsakyti išankstinių – vadinamų „greitųjų“ – testų. Jie leidžia greitai ir efektyviai identifikuoti galimai užsikrėtusius asmenis.
Pavesta skubiai pasinaudoti supaprastintomis viešųjų pirkimų procedūromis ir atlikti pirkimus jau šiandien. Ne rytoj. Būtina užtikrinti kuo skubesnį testų atgabenimą į Lietuvą. Tai jokiu būdu nepakeis dabar atliekamų testų, bet papildys juos ir leis greitai gauti atsakymą. Šiais greitaisiais testais visų pirma aprūpinsime medikus, visuomenės sveikatos specialistus ir kitus asmenis, kurie, vykdydami savo pareigą, kontaktuoja su galimai užsikrėtusiais asmenimis. Šią savaitę tikimės gauti apie 100 tūkst. šių testų“, – rašė premjeras.
Jis taip pat užsiminė apie verslą ir verslininkus, kurie naudojasi sudėtinga situacija ir elgiasi nevisai teisingai: „Ir dar apie verslą. Ne apie visą, o apie tą, kurio sprendimai gal ir teisėti – tačiau, panašu, nelabai teisingi. Noriu pasakyti aiškiai: šiandien sektorių susitelkimas ir pagarba savo partneriams yra itin svarbu valstybės veiklos tęstinumui. Taip pat noriu perspėti: nesąžiningas kai kurių įmonių elgesys neliks be atsako.
Valstybės siūlomos mokesčių atidėjimo ir kitos priemonės tikrai nebus taikomos tiems, kurie šiandienine situacija bando pasinaudoti. Kartais – itin grubiai, įžūliai ir netgi ciniškai. Vyriausybė pagalbos ranką tiesia socialiai atsakingiems verslams. O socialinė atsakomybė galioja ne tik savo darbuotojams, tačiau taip pat ir partneriams“, – griežtai pastebėjo S. Skvernelis.
PSO ragina tirti kiekvieną atvejį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį paragino valstybes vykdyti tyrimus dėl kiekvieno įtariamo užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejo.
„Negalima kovoti su gaisru užrištomis akimis“, – žurnalistams Ženevoje sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Pasak jo, PSO rekomenduoja valstybėms: „Tirti, tirti, tirti. Tirti kiekvieną įtariamą atvejį.“
„Jeigu jų (pacientų tyrimų – aut. past.) rezultatai teigiami – izoliuokite juos ir išsiaiškinkit, su kuo jie palaikė glaudžius kontaktus iki dviejų dienų prieš pasireiškiant simptomams. Ir taip pat ištirkit tuos žmones“, – kalbėjo Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
„Per pastarąją savaitę matėme staigų užsikrėtimo COVID-19 šuolį“, – aiškino jis ir pridūrė, kad koronaviruso pandemija yra „lemtinga mūsų laikų krizė“.
Antradienį spaudos konferencijoje A. Veryga tikino, kad tyrimai yra plečiami ir tai bus daroma toliau.
Paklaustas, kaip vertina VU medicinos fakulteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus siūlymą praplėsti tyrimų apimtis ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, A. Veryga sakė, kad reikia remtis numatytomis tarptautinėmis rekomendacijomis.
„Profesorių daug ir jų nuomonės išsiskiria, tad kad išvengtume personalizacijų, remiamasi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ir tyrimus jau plečiame, ir atvejų sąrašas išplėstas“, – dar antradienį spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
Norvegijos medikė: testų trūksta visame pasaulyje
Norvegijos ligoninėje dirbanti medikė Loreta Strom teigė, kad visame pasaulyje trūksta koronaviruso nustatymo testų.
„Visoje Europoje ir pasaulyje nėra pakankamai tų testų – kodėl tiesiog to atvirai nepasakius? Norvegija testuoja beveik tiek pat, kiek Pietų Korėja. Viena priežasčių, kodėl sergamumo lygis Norvegijoje statistiškai dabar yra antroje vietoje pasaulyje, skaičiuojant sostinę, nes iki šiol atlikta apie 22 tūkst. testų. Testuojami šiai dienai tik tie, kurie yra rimtai sergantys. Vertinama, ar juos reikia guldyti į ligoninę, ar ne, bei tiesiogiai su užkrėstais pacientais dirbantis ligoninių personalas.
Kol kas yra beveik 1,5 tūkst. pozityvių atvejų, 67 guli ligoninėje (10 toje, kur aš dirbu), 3 mirė. Maždaug 8 tūkst. Norvegijos medikų yra karantine, nes nėra pakankamai testų“, – teigė Loreta.
Lietuvė teigė, kad Oslo universitetinėje ligoninėje yra sumontuotas testavimo aparatas, kuris pajėgus automatizuotai ir per parą analizuoti 2 400 mėginių. Toks pat tuoj bus sumontuotas ir Akershus universiteto ligoninėje, kur moteris dirba.
„Dabar bus testuojama daugiau, nes šalis nupirko daug (tiksliai nežinau, kiek) reagentų, kad tame tarpe ir tie aparatai galėtų dirbti pilnu pajėgumu. Šie reagentai yra pakeliui i šalį.
Tačiau šiai dienai tų reagentų tiek tiesiog nėra, ir nėra kaip jų taip greitai gauti. Taip sako norvegų valdžia. Dar, beje, jie šiandiena pasakė, kad šių priemonių įsigijimui kaina nėra svarbi“, – pažymėjo Norvegijos ligoninėje dirbanti lietuvė.
Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorija: susitvarkysime
Ligoninėse atliekami tyrimai dėl koronaviruso turės būti pertikrinami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Iki šiol vienintelė COVID-19 tyrimus atlikusi Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija per antradienį ištyrė 193 ėminius dėl koronaviruso, pranešė SAM. Laboratorija jau artėja prie savo maksimalaus pajėgumo ribos, ministerija yra skelbusi, kad joje per parą galima atlikti 210 ėminių tyrimus.
Paklaustas, kaip susitvarkys su tyrimų apimtimis, kuomet papildomai reikės pertikrint ir trijų miestų ligoninių atliekamus tyrimus, Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas teigė dėl to rizikų neįžvelgiąs.
„Viskas tvarkoj, nematau, kad prasidės labai masiniai dalykai, bet žiūrėsim, kokia logistika ir kokius sprendimus priimt. Duok Dieve, kad tik daugiau būtų tiriama“, – BNS trečiadienį sakė V. Zimnickas.
Anot jo, Kauno klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijų tyrimus būtina dar kartą tirti referentinėje laboratorijoje, t.y. Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorijoje, nes laikomasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų.
„Tokios yra PSO rekomendacijos. Būtinai turi būti patvirtinama referentinėje laboratorijoje. Mes patys esam referentinė laboratorija, todėl mums mūsų tyrimų tvirtintis kitur nereikėjo“, – aiškino V. Zimnickas.
Pasak jo, tyrimai atliekami laboratorijoje užtrunka nuo 4 iki 6 val. Kiek nuo šiol galės trukti visas procesas vieno tyrimo - nuo jo pradžios ligoninės laboratorijoje iki pertikrinimo nacionalinėje, V. Zimnickas sakė kol kas negalįs pasakyti.
Ar Lietuvos medikai pasiruošę kovoti su koronavirusu?
