Pastaruoju metu pasklidus informacijai apie galimą totalinį sekimą, poros Seimo komitetų vadovai tokius teiginius atmeta.Jie aiškina, kad neseniai priimtas Operatyvinės veiklos įstatymas padės greičiau išaiškinti nusikaltimus, užtikrins efektyvesnę operatyvinių darbuotojų veiklą. Tačiau kai kurie parlamentarai teigia, kad šis įstatymas atvers ir piktnaudžiavimo galimybes.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas tikina, kad Lietuvoje visuotinio sekimo nėra. Pasak jo, kas apie tai kalba yra prieš kriminalinių nusikaltimų išaiškinimą.
2009-aisiais buvo per 50 tūkst. prašymų gauti informacijos apie mobiliuosius numerius, žinutes ir jų turinį, 45 tūkst. patenkinti. Komiteto vadovo žiniomis, daugiausiai prašymų yra pateikęs Kriminalinės policijos biuras, keliskart mažiau – Muitinės kriminalinė tarnyba, Saugumo departamentas, Finansinių nusikaltimų tarnyba.
„Kalbantys apie įvairius totalinius sekimus vis dėlto, manau, nėra susipažinę su Lietuvoje vykdomų nusikaltimų statistika. 76 tūkst. nusikaltimų pernai – dinamika panaši kaip ir kiekvienais metais. Ištirta 46 proc., beje, daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Žinoma, ne visiems nusikaltimams tirti reikalingos operatyvinės priemonės“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras tikina, kad Lietuvoje nėra net finansinių galimybių visuotiniam sekimui. O neseniai priimtas opretyvinės veiklos įstatymas palengvins operatyvinių darbuotojų darbą. Iki šiol sankcija sekti buvo reikalinga kiekvienam telefono numeriui, dabar ji būtų išduodama asmeniui.„Kiekvieną kartą pasikeitus kortelei, o tai gali būti kelis kartus per dieną, reikia sankcionuoti iš naujo, tai štai mes ir turime vienam asmeniui, vienai veikai totalų sekimo įvaizdį“, – teigia S. Šedbaras.
Paralmentaro Valentino Mazuronio teigimu, sekti, pavyzdžiui, kontrabandininkus, kurie nuolat keičia telefono korteles, tikrai bus lengviau. Tačiau įstatymas atvers landas ir piktnaudžiauti.
