Pasitarime dalyvavę Lietuvos paukštininkystės, kiaulių augintojų, mėsos perdirbėjų asociacijų vadovai, Žemės ūkio ministerijos atstovai teigė, jog kitąmet būtina planuoti didesnę paramą galvijininkystei. Tikimasi, jog rugsėjį jau bus pateikta preliminari programa, o galvijininkystei bus skiriama nuo 10 iki 15 proc. visos tiesioginės paramos.
Kalbant apie mėsos produktų identifikavimo problemas pasiūlyta lietuviškos kilmės mėsos produktų pardavimus skatinti ženklinat produkciją specialiu prekės ženklu, kurio sukūrimu turėtų pasirūpinti Žemės ūkio ministerija.
„Problema ta, kad, pagal teisės aktus, iš kitų šalių į Lietuvą atvežtų ir čia paskerstų kiaulių mėsa jau vadinama lietuviška. O norėtųsi, jog žmogus, pirkdamas kiaulieną, žinotų, kad renkasi Lietuvoje užaugintą ir pagamintą produktą. Tokius produktus būtų galima žymėti specialiu ženklu“, – sako premjeras Algirdas Butkevičius.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas apžvelgė prekybą mėsa turguje. Pasak viršininko pavaduotojo A. Klerausko, nuolat atliekama prekybininkų turguje kontrolė. Atliktų patikrinimų rezultatai rodo, jog tų mėsos prekybininkų, kurie turi kasos aparatus ir yra deklaravę savo pajamas, apyvarta padidėjusi. Tačiau apskritai mažėja subjektų, prekiaujančių turguje.
Anot VMI viršininko pavaduotojo, tai galėtų reikšti, jog prekyboje vyksta persiskirstymas. Pasitarime dalyvavusios institucijos akcentavo būtinybę stiprinti prekeivių kontrolę bei pajėgas ieškant ir likviduojant nelegalius mėsos perdirbimo cechus. Vyriausybės vadovas pabrėžė, jog sėkmingų rezultatų bus galima pasiekti tik bendradarbiaujant institucijoms.
