Kai Vytenis Povilas Andriukaitis 2014-aisiais paskirtas eurokomisaru, apie būsimą savo algą jis tepasakė tiek: „teks priprasti“. Nenuostabu: eurokomisaro postas – vienas geriausiai apmokamų visoje Europos Sąjungos struktūroje.
Kiekvienas Europos Komisijos narys kas mėnesį neatskaičiavus mokesčių uždirba apie 20 tūkst. eurų. Kol eina pareigas, eurokomisarai dar turi teisę į 15 proc. algos siekiančią išmoką būstui, skiriamos ir 600 eurų reprezentacinės išlaidos.
Komandiruočių metu apmokama kelionė, viešbutis ir skiriami dienpinigiai. O baigus kadenciją ir sulaukus pensinio amžiaus mokama ir solidi, 3000 eurų viršijanti renta. Andriukaitis buvo trečiasis Lietuvos paskirtas Europos Komisijos narys, tačiau ryškiausia vadinama pati pirmoji mūsų šalies atstovė šiame poste – Dalia Grybauskaitė. Jos ir atsakomybė buvo svarbesnė, mat prižiūrėjo visus bendrijos finansus. Tačiau, kaip ir kitoms 28-ioms šalims, Lietuvai jau artėja metas skirti naują eurokomisarą. Kuris iš lietuvių rudenį vyks dirbti į Briuselį, galutinį žodį tars Skvernelio Vyriausybė.
„Vyriausybė priims sprendimą, kada tai bus reikalinga ir kada tai bus naudingiausia valstybei“, – kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Tas laikas jau čia pat, nes jau poryt Briuselyje renkasi Europos Sąjungos lyderiai. Pirmiausia, jie išsirinks Europos Komisijos pirmininką, o tada jis ar ji spręs, ką paskirti sau pavaldžiais komisarais. O jais tapti norinčiųjų Lietuvoje netrūksta. Vienu iš pretendentų minimas net pats Skvernelis. To ir jis pats neneigia.
Visgi toks premjero karjeros šuolis abejotinas, nes Vyriausybei būtų gana nekorektiška į postą deleguoti savo vadovą. Kitas realus kandidatas – puikiai tarptautinėje arenoje žinomas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ne kartą ambasadoriumi ir užsienio reikalų ministru dirbęs ir tebedirbantis politikas neslepia, kad mato save eurokomisaro kėdėje.
„Jeigu būtų toks pasiūlymas, be jokios abejonės, jį labai rimtai svarstyčiau ir vargu, ar labai dvejočiau, – atvirai sakė jis. – Manau, kad galėčiau tą darbą dirbti. Bet ne nuo mano sprendimų priklauso, kadangi tie klausimai dar nėra svarstomi, visi užsiėmę kitais reikalais ir koalicijos formavimu.“
Dar vienas potencialus pretendentas – ilgametis diplomatas, buvęs ambasadorius, o dabar krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Viešai jis atsargesnis.
„Ne, aš neturiu jokio pasiūlymo dėl kandidatavimo į eurokomisarus. Tas klausimas gali būti tarp partnerių per koalicijos derybas, aš čia nedalyvauju. Reikalavimai ir interesas Lietuvos būtų, kad būtų stiprus, patyręs kandidatas“, – sakė R. Karoblis.
Tiesa, abu jie vadinami „prezidentiniais“ ministrais, taigi, D. Grybauskaitės, o ne paties S. Skvernelio patikėtiniais. Ar tai turės įtakos paskyrimams, gali lemti ir kaip susidėlios būsima Vyriausybė prie Nausėdos. Yra ir dar vienas politikos veteranas, kuris tikrai neatsisakytų šilto europinio posto – tai sąlygas dėl koalicijos keliantis „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas.
„Visoms pareigoms esu pasiruošęs“, – sakė jis.
Pasiruošę pareigoms ar ne, bet kandidatais minimi ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Virginijus Sinkevičius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, prieš tai dirbęs energetikos atašė Briuselyje. Tiesa, galutinį žodį dėl kandidatų tars būtent naujasis Europos Komisijos vadovas. Jeigu Lietuvos pasiūlytas asmuo bus išbrokuotas, teks ieškoti kito.
„Lietuvos pasirinkimas, kaip ir bet kurios kitos šalies pasirinkimas, dar nėra galutinis, jis gali būti keičiamas, jeigu tai politiškai ES bus įvertinta kaip netinkama“, – mano politologas Linas Kojala.
Tai nebūtinai reiškia, kad Briuseliui gali neįtikti pasiūlytas asmuo, tiesiog europinėse institucijose siekiama išlaikyti įtakos pusiausvyrą, tarkime, kad visų atsakingiausių pareigų nesusižertų vos kelios valstybės. Todėl D. Grybauskaitės sėkmė aukščiausių postų dalybose Lietuvai reikštų silpnesnės vertės eurokomisaro portfelį, jei iš viso tokį gautų.
„Lietuva tuomet negalėtų tikėtis pretenduoti į labai įtakingą Europos komisaro poziciją, jeigu Lietuvos vadovė būtų EVT pirmininkė“, – mano L. Kojala. Svarbiausiais Europos Komisijos postais, be pirmininko ir pavaduotojų, laikomi biudžeto, energetikos, konkurencijos politikos portfeliai. Dabartinė Andriukaičio prižiūrima sritis – sveikatos ir maisto sauga – viena neįtakingiausių.
