Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kartu su Lietuvos kriminalinės policijos atstovais organizuoja bendrus mėsos gaminių patikrinimus, kurių metu yra nustatoma aibė pažeidimų.
„2019 m. nelegaliai įvežamų mėsos gaminių atvejų neužfiksuota. ES yra bendra rinka, kurioje prekių judėjimas laisvas, tačiau prekybos ir tiekimo į rinką pažeidimų nustatoma.
Dažniausiai jie susiję su įvežama mėsa ir jos produktais. Pasitaiko ir netinkamo ženklinimo ar informacijos vartotojams pateikimo atvejų. Būna ir šešėlinės ekonomikos problemų, tai yra prekės realizuojamos nedeklaruojant apyvartos, kiekių ar be lydinčių dokumentų. Ne visada užtikrinamas ir produkcijos atsekamumas – prekeiviai negali pateikti produkcijos įsigijimo dokumentų“, – pastebi VMVT inspektorė Vilma Rudokaitė.
Pasak pašnekovės, neteisėta veika užsiimantys asmenys sulaukia atitinkamų nuobaudų, o nelegalios prekybos mastų galima rasti didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Nustačius prekybos pažeidimų, prekeiviams taikomos baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Baudų dydis priklauso nuo pažeidimų rūšies ir masto. Nustačius nelegalią prekybą maisto produktais, tokie gaminiai nukreipiami sunaikinti.
Nelegalios prekybos mėsa atvejų nustatoma įvairiuose šalies regionuose, daugiau jų užfiksuojama didžiuosiuose miestuose“, – priduria V. Rudokaitė
Tyrimų mastai nebus mažinami
Policija savo ruožtu priduria, kad, neretai vykdydami bendrus patikrinimus su VMVT atstovais, tokia prevencinė priemonė bus taikoma vis dažniau.
„Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai kasmet atlieka eilę sudėtingų didelės apimties ikiteisminių tyrimų dėl mėsos sektoriuje galimai padarytų nusikalstamų veikų. Teritorinių policijos komisariatų pareigūnai taip pat nuolat vykdo patikrinimus įvairiose vietose, kur prekiaujama mėsos produktais ir vienokie ar kitokie administracinės teisės pažeidimai nustatomi nuolat. Paminėtina, kad šis sektorius yra vienas prioritetinių, siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos mastą šalyje.
Prevencinės priemonės visoje šalies teritorijoje vykdomos nuolat. Lietuvos policija jas vykdo tiek savarankiškai, tiek glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis institucijomis (Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybine maisto ir veterinarijos inspekcija ir kt.). Priemonių mastas – intensyvus ir ateityje nebus mažinamas“, – pabrėžė Lietuvos policijos atstovai.
Didžioji dalis produkcijos – iš Lenkijos
Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Diana Šalomskienė pabrėžia, kad praėjusiai metais buvo atlikta beveik 1000 patikrinimų, po kurių nelegalia prekyba užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys papildomai deklaravo 955 tūkstančius eurų.
„Mėsos ar jos produktų gamybos, prekybos veikla yra viena iš VMI prioritetinių veiklos sričių, kuriai mokesčių administratorius skiria ypatingą dėmesį. Vykdant šiame sektoriuje veikiančių rizikingų mokesčių mokėtojų (patenka ir įmonės, kurių perkama mėsos produkcija iš Lenkijos sudaro ženklią dalį) kontrolę per 2019 metus atlikta apie 860 kontrolės veiksmų.
Po šių veiksmų mokesčių mokėtojai patikslino mokesčių deklaracijas ir papildomai deklaravo 955 tūkst. eurų. Už kontrolės veiksmų metu nustatytus nusižengimus (pavyzdžiui, nelegalų darbą, prekybą be kasos aparatų, kvito už parduotas prekes neišdavimą ar netinkamą išdavimą, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus ir kt.) surašyta beveik 300 administracinių nusižengimų protokolų“, – pabrėžė VMI atstovė D. Šalomskienė.
Perspėja pirkėjus
VMVT inspektorės Vilmos Rudokaitės pastebėjimu, pirkėjai, prieš įsigydami mėsos gaminius iš prekeivių, turėtų atkreipti dėmesį į pagrindines parduodamo produkto savybes.
„Pagrindiniai kriterijai vartotojams įsigyjant produktus turėtų būti ne vien kaina, bet ir produkcijos sauga bei kokybė. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar produkcija parduodama iš legalios prekybos vietos, šaldymo įrenginių ir ar jie veikiantys, patikrinti, ar produktų ženklinimo etiketėse nurodyti tinkamumo vartoti terminai, kilmė, ar nepažeistos produktų pakuotės, jei įmanoma – fiziškai įvertinti produktų kokybines savybes (kvapą, spalvą), o juos įsigijus – prašyti pirkimo kvitų, kad būtų garantija, kad prekė įsigyta legaliu būdu“, – pabrėžia V. Rudokaitė.
Be kita ko, specialistė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pardavėjai, kurie užsiima nelegalia mėsos gaminių prekyba, dažnai nepaiso minėtos produkcijos laikymo sąlygų, todėl pirkėjams svarbu įvertinti, iš kur yra paimamas parduodamas produktas.
„Pirkėjas, įsigijęs maisto produktų iš nežinomo ūkio subjekto, prisiima visą atsakomybę dėl jų saugos ir kokybės. Pirkėjai turėtų žinoti, kad, pavyzdžiui, šviežia vištiena turi būti laikoma žemesnėje temperatūroje nei kiauliena ar kitų gyvūnų mėsa. Šviežia paukštiena turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip 4 laipsnių temperatūroje.
Atkreiptinas dėmesys, kad be leidimo prekiaujantys prekeiviai dažnai neužtikrina tinkamų laikymo sąlygų, o jeigu greitai gendantys produktai laikomi aukštesnėje nei nurodyta gamintojo temperatūroje, atsiranda sąlygos daugintis patogeniniams mikroorganizmams, o tai gali tapti sunkių susirgimų priežastimi.
VMVT inspektoriai, vykdydami prekybos vietų patikrinimus, ima mėginius mėsos saugai ir kokybei įvertinti, o perkant iš be leidimo prekiaujančių asmenų, visa rizika tenka pačiam pirkėjui“, – kalbėjo V. Rudokaitė.
