Ketvirtadienį, paskutinės šių metų dienos 23 val., bus sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Vykdydama stojimo į Europos Sąjungą sutarties įsipareigojimus Lietuva atsisakys daugiau kaip du dešimtmečius veikusios vienintelės Baltijos šalyse branduolinės jėgainės, kurios reaktorius įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip pats didžiausias pasaulyje. Be to, uždarius elektrinę, Lietuvoje baigsis ir pigios elektros energijos laikai.
IAE buvo pradėta statyti 1975 m. Nors buvo suplanuoti keturi reaktoriai, elektrinėje buvo pastatyti tik du. Pirmasis pradėjo veikti 1984 m., antrasis - 1987 m. Pirmąjį jėgainės reaktorių Lietuva sustabdė 2004 m., antrasis istorija virs vėlų ketvirtadienio vakarą.
Uždarius atominę elektrinę, pradės veikti elektros birža "BaltPool", kurioje elektros kaina formuosis pagal naują - ribinės kainos skaičiavimo metodą. Iki šiol Lietuvoje elektros aukcione buvo taikomas svertinio vidurkio kainos skaičiavimo metodas, tačiau jis tinkamas tik tol, kol rinkoje yra dominuojantis, pigus ir reguliuojamas elektros gamintojas - Ignalinos AE.
"BaltPool" elektros biržai bus naudojama Skandinavijos elektros biržos "NordPool" platforma.
Pirmieji elektros energijos prekybos sandoriai Lietuvos elektros biržoje bus sudaryti 2009 m. gruodžio 31 d., gamintojams ir tiekėjams pateikus realius prekybos pasiūlymus elektros tiekimui 2010 metų sausio 1 dieną.
2010 m. planuojamas Lietuvos elektros energijos poreikis yra apie 9,1 mlrd. kilovatvalandžių (kWh).
Numatyta, kad iki 3 mlrd. kWh kitąmet pagamins Lietuvos elektrinė, 0,35 mlrd. kWh - atsinaujinantys šaltiniai (hidroelektrinės, vėjo jėgainės), iki 1,15 mlrd. kWh - šalies šiluminės elektrinės.
Apie 35 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos rinkos sąlygomis bus perkama iš Estijos, Latvijos, Skandinavijos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos gamintojų.
Tiesa, ir Premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, kad importuojant elektros energiją iš Ukrainos per Baltarusiją gali kilti problemų dėl Rusijos noro turėti įtakos Lietuvos energetikos sektoriuje.
Siekdama atsikratyti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, Lietuva dideles viltis deda į elektros jungčių su Vakarų Europos energetinėmis sistemomis projektus. Nors formaliai šie projektai jau pradėti įgyvendinti, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija dar teks laukti ne vienus metus.
Uždarius atominę jėgainę, elektra šalyje brangs apie 30 proc. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas bendrovių VST ir "Rytų skirstomieji tinklai" kainas ateinantiems metams, buitiniams vartotojams kilovatvalandė elektros brangs 9-14 centų.
Dar didesni išbandymai laukia Visagino miesto, kuris buvo statytas atominės elektrinės darbuotojams, gyventojų. Uždarius elektrinę, darbo neteks apie 800 jos darbuotojų. Elektrinėje liks dirbti maždaug 1900 žmonių, kurių prireiks vykdant IAE uždarymo projektus. Vėliau pamažu bus atleidžiami ir jie.
Iš IAE atleidžiami darbuotojai, priklausomai nuo darbo stažo, gaus 3-6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines kompensacijas. Vidutinis darbo užmokestis Ignalinos atominėje elektrinėje siekia apie 3 tūkst. litų.
Lėšų reikės ne tik išeitinėms darbuotojų kompensacijoms, bet ir pačios sustabdytos atominės elektrinės išlaikymui. Elektrinės vadovai skaičiuoja, kad tam per metus reikės maždaug 100 mln. eurų.
Šiuo metu Ignalinos rajone statoma panaudoto radioaktyvaus kuro saugykla, kurią užbaigti planuojama 2011 metų pavasarį.
Šios saugyklos projekto pagrindinė rangovė bendrovė "Nukem Technologies GmbH" radioaktyvaus kuro saugyklą ir konteinerius buvo įsipareigojusi pastatyti dar šiemet, tačiau dėl įvairių techninių trukdžių projektas užsitęsė.
Užsitęsusios radioaktyvaus kuro saugyklos statybos Lietuvai taip pat kainuos papildomus pinigus, nes ir uždarius elektrinę dalį kuro teks kurį laiką laikyti pačiame reaktoriuje.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, klausiamas, kas kaltas, kad radioaktyvaus kuro saugyklos statybos taip užsitęsė, priekaištus nukreipia buvusiai Gedimino Kirkilo Vyriausybei.
Lietuva ne kartą bandė su Europos Sąjunga derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Iniciatyvą rodė tiek G. Kirkilo Vyriausybė, tiek šalies europarlamentarai, tiek pavieniai pareigūnai, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi.
Norą pratęsti atominės elektrinės darbą Lietuva motyvavo po elektrinės uždarymo išaugsiančia energetine priklausomybe nuo Rusijos, Baltijos šalių energetine izoliacija, krizės sąlygomis skaudžiai gyventojus paveiksiančiomis elektros kainomis ir socialinėmis problemomis, kurias sukels jėgainės darbuotojų atleidimai.
Europos Komisija ir kiti aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai ištraukdavo saugumo ir sutarties įsipareigojimų vykdymo kortas.
2008 metų pavasarį G. Kirkilo vadovaujama Vyriausybė derybininku dėl Ignalinos atominės elektrinės paskyrė Aleksandrą Abišalą, tačiau visi jo vizitai į Briuselį baigdavosi vienodai - Europos Komisijos priminimu Lietuvai, kad pažadus reikia vykdyti.
Prie elektrinės darbo pratęsimo šiemet dar kartą bandė grįžti Seimas, balsavęs dėl įstatymo, kuris būtų įpareigojęs Vyriausybę iš naujo derėtis su Europos Komisija, nors dabartinis Premjeras A. Kubilius parlamentarams ir aiškino, kad nereikia turėti jokių vilčių.
Įstatymo projektą pateikę Seimo nariai šį kartą siekį pratęsti jėgainės darbą grindė ekonomine krize. Pasak jų, šaliai atsidūrus tokioje ekstremalioje situacijoje kaip ekonominė krizė, atominės elektrinės darbą galima pratęsti, kad gyventojų neprispaustų išaugusios sąskaitos už elektrą.
Vis dėlto, nors ir per plauką, Seimui šio įstatymo priimti nepavyko. Už tai, kad Vyriausybė su Europos Komisija iš naujo derėtųsi dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo iki 2012 m. pabaigos, balsavo 45 Seimo nariai, prieš - 29, susilaikė 24 parlamentarai.
Nors Ignalinos atominė elektrinė ketvirtadienio vakarą bus visiškai sustabdyta, Lietuva neatsisako siekio išlikti branduolinės energetikos valstybe. Nesėkme pasibaigus naują atomine elektrinę turėjusios statyti bendrovės LEO LT projektui, dabar Lietuva ieško naujo strateginio investuotojo, kuriuo turėtų tapti pakankamai lėšų ir patirties atominėje energetikoje turinti stambi užsienio įmonė.
G. Kirkilo Vyriausybė steigti nacionalinį investuotoją, kuris kartu su Latvija, Estija ir Lenkija turėtų statyti naują atominę elektrinę ir jungtis su Švedija ir Lenkija, nusprendė 2007 m. pavasarį. 2008-ųjų vasarį Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymo pataisas, pagal kurias nacionalinis investuotojas kuriamas įsteigiant naują bendrovę Lietuvos elektros organizacija (LEO LT), prie jos prijungiant "Lietuvos energijos", RST ir privataus investuotojo bendrovės "NDX energija" valdomos įmonės VST akcijas.
Pasikeitus Vyriausybei, A. Kubiliaus vadovaujamas Ministrų Kabinetas nusprendė LEO LT panaikinti. Šių metų rugsėjį vykusiame LEO LT akcininkų susirinkime Vyriausybės balsais buvo nutarta, kad bendrovė bus likviduojama.
Lygiai po trijų mėnesių Vyriausybė susitarė su "NDX energija", kad ši už valdomas LEO LT akcijas gaus 680 mln. litų restitucinį atlyginimą, o valstybei liks LEO LT su visomis antrinėmis įmonėmis.
Šiuo metu planuojama, kad naują atominę elektrinę statys Lietuva su regioninėmis partnerėmis ir strateginis investuotojas. Energetikos viceministras Romas Švedas tikisi, kad elektrinės statybos gali prasidėti jau 2010-aisiais.
Šių metų rugsėjį parengtame AE verslo modelyje akcentuojama, kad Lietuva net kartu su regiono partneriais dėl patirties ir išteklių stygiaus negalėtų savarankiškai įgyvendinti naujos AE projekto, todėl tam tikslui turi būti pritrauktas finansiškai stiprus ir patirtį branduolinėje energetikoje turintis strateginis investuotojas.
Gruodžio pradžioje Lietuva paskelbė oficialų kvietimą investuoti į naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektą.
Energetikos ministerijos vadovai teigia, kad tokiam naujos atominės elektrinės statybų planui pritaria ir regioniniai partneriai. Naujos atominės elektrinės statybomis šiuo metu rūpinasi bendrovė "Visagino atominė elektrinė".
Projekto konsultanto Didžiosios Britanijos investicijų bankas "N M Rothschild & Sons" skaičiavimais, nauja atominė elektrinė kainuos 3-5 mlrd. eurų.
Naujosios atominės elektrinės projekto vadovo Šarūno Vasiliausko teigimu, strateginiu investuotoju galėtų būti didelės energetinės kompanijos, kurios savo turtu galėtų garantuoti paskolas. Neatmetama, kad konkurse gali dalyvauti ne tik didžiosios kompanijos, bet ir mažesniųjų konsorciumai.
Sąlygą sugebėti savo turtu garantuoti elektrinės statyboms reikalingas sąlygas atitinka septynios kompanijos: "EDF, E.ON, "Suez-GDF", "Enel", "Iberdrola", RWE ir "Watenfall".
Strateginis investuotojas galėtų tikėtis 50-60 proc. naujos atominės elektrinės akcijų, likusią dalį išsidalintų Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija.
Kol valdžios koridoriuose dėliojami naujos atominės elektrinės planai, Visagino gyventojai ketvirtadienio naktį ne tik pasitiks Naujuosius metus, bet ir atsisveikins su senąja elektrine, su kuria tiesiogiai buvo susiję daugumos miesto žmonių gyvenimai.
Visagino savivaldybės administracija kviečia visos Lietuvos žmones prisijungti prie ketvirtadienį rengiamos akcijos "Vilties žibintai". Naujametę naktį 00.30 val. gyventojai raginami paleisti į dangų kuo daugiau dangaus šviestuvų.
"Tai būtų mūsų saugios, šviesios ir šiltos kasdienio buvimo perspektyvos liudijimas", - skelbia Visagino savivaldybė, ragindama kuo greičiau pradėti naujos atominės elektrinės statybas.
