Šalyje atlikti 3726 molekuliniai (PGR) ir 3679 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 68,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,9 proc.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 266 COVID-19 pacientai, 39 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 210 ligonių, 23 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 15 žmonių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 379 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 265 tūkst. 587 asmenys, deklaruota 213 tūkst. 866 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 2613 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 54 tūkst. 334.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4366 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8857 mirtys.
Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijo antrąja „AstraZeneca“ vakcinos doze. Jis kartu pranešė, kad pagrindinė užduotis ir Lietuvoje nustačius susirūpinimą keliančią Delta atmainą išlieka ta pati – vakcinuotis.
Besiskiepijant paklaustas, ar nebijo, ministras teigė, kad jau seniai laukė antrojo skiepo.
„Jau anksčiau turėjau čia būti, bet komandiruotė sutrukdė. Pasiankstinti nepavyko“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Lietuvoje aptikta Delta atmaina gali kaip nors keisti planus dėl karantino atšaukimo, ministras teigė, kad pagrindinė užduotis dabar – skiepytis.
„Dėl šios Delta atmainos kaip tik ir Europos Sąjungos sveikatos ministrų susitikime buvo kalbama. Ir pas mūsų kaimynus – estus, latvius yra ir ne po vieną atvejį. Dabar pagrindinė užduotis – užkardyti kelią, daryti prevencines priemones, kad jos neplistų“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, kad šiuo atveju jį tenkina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbas, jog buvo greitai sureaguota, identifikuoti asmenys, su kuo turėtas kontaktas, imtasi priemonių, kas bus daroma su organizacija, į kurią atvyko žmogus.
„Jei sugebėsime kiekvienu atveju identifikuoti ir taikyti prevencines priemones, tai tada būsime pakankamai saugūs. Ir pagrindinė žinutė yra tokia – mes niekada nebegyvensime be virusų, bet reikia išmokti reaguoti ir užtikrinti rezultatą. Žinutė – reikia dviejų skiepų“, – kalbėjo A. Dulkys.
Ragino pasinaudoti viruso išsikvėpimu
Jis pabrėžė, kad, kalbant apie bet kokią viruso atmainą, pagrindiniai elementai išlieka tie patys – vakcinavimas, testavimas, higienos laikymasis ir visų susivienijimas bendram tikslui.
„Taigi ir šios atmainos atveju yra svarbūs trys dalykai, ir jie yra tie patys: vakcinuotis, vakcinuotis, vakcinuotis. Ir, labai svarbi žinutė, – vakcinuotis pilna schema. Nes vasaros metu jau kai kuriose šalyse pastebėta tendencija, kad kai kurie žmonės po pirmo skiepo, kai, atrodo, pandemija atlėgo, tai, svarsto, gal dabar skiepą atidėsiu, gal vėliau, gal rudenį, tai tokio varianto būti negali.
Turime pasinaudoti viruso išsikvėpimu. Ilgą laiką virusas mums diktavo savo darbotvarkę ir mes nuolat vijomės. Šiuo metu pirmas kėlinys baigėsi, sakykime, baigėsi lygiosiomis, jis mus paatakavo, primušė įvarčių ar primetė į krepšinį. Dabar yra pertraukėlė. Ir antram kėliniui turime išeiti laimėtojais. Tai reiškia, kad mes negalime palikti aikštės. Turime toliau vakcinuotis ir padaryti, kad mes nugalėtume“, – sakė jis.
Ministras teigė suprantantis, kad pandeminis nuovargis daro savo ir nuolatinė gynyba nuvargina, bet negalime sau to leisti. Anot jo, dabar mes turime diktuoti darbotvarkę – tiek su testavimo programomis, tiek vakcinacijos galimybėmis.
„Taip pat turime keisti organizacijose ir kelti vėdinimo klausimus, oro ventiliacijos sistemų, kitus higienos klausimus. Paraleliai reikia visa tai keisti“, – aiškino jis.
Karantinas gali baigtis ir keliomis dienomis anksčiau
Kalbėdamas plačiau apie epidemiologinę situaciją A. Dulkys pabrėžė, kad kaip karantinas šalyje gali būti pratęstas dėl pačių įvairiausių priežasčių.
„Tačiau, matyt, pagrindinė žinutė yra tai, kokia yra bendra situacija su pandemija. (...) Šiandien, manau, tvarkomės pakankamai gerai ir, nepaisant žinių apie Delta atmainą, sistema, infrastruktūra dirba taip, kaip turėtų. Ir tebemanau, kad birželis galėtų būti paskutinis karantino mėnuo“, – sakė jis.
Paklaustas, ar yra galimybė, kad karantinas būtų atšauktas net kiek anksčiau nei birželio pabaigoje, ministras to neatmetė, bet pabrėžė, kad visada reikia įsitikinti turimos situacijos tvarumu:
„Suprantu tą kartais paskubėjimą ar emociją – tik vieną dieną paskelbia geresnį skaičių, kitą dieną manęs iškart klausia, tai jau ką darysime? Man atrodo, kad šiandien, esant birželio 18 dienoje, ir pagal tą ritmą, kaip vyksta Vyriausybės posėdžiai, tai, man atrodo, natūraliu ritmu ir pasieksime. Jei taip sutaps, kad bus galima kažkiek dienų paankstinti, tai, aišku, kad Vyriausybė tą ir padarys, bet padarys tą bendru sutarimu. Turime jaustis tvariai, nuosekliai, nes negalima, madingai sakant, pasileistų plaukų.“
