Nedidelis, tačiau reikšmingas koronavirusu persirgusių žmonių skaičius ir toliau jaus užsitęsusius simptomus: nuovargį, galvos skausmą ar kitokius sveikatos sutrikimus. Ši liga, vadinama „ilguoju kovidu“, vis dar nėra iki galo suprasta, tačiau kai kurie mokslininkai tiki, kad ateityje ji gali tapti daugybės sveikatos problemų priežastimi.
Timas Spectoras, genetinės epidemiologijos profesorius Londono Karaliaus koledže, atsakingas už mobilios programėlės „ZOE COVID Symptom Tracker“ veikimą. Šioje platformoje sergantys koronavirusu praneša apie kamuojančius simptomus. Taip mokslininkai siekia geriau suprasti Covid-19.
Nuo programėlės veikimo pradžios 2020 m. kovo mėnesį, projektas sukaupė milžinišką informacijos apie koronavirusą kiekį, tai padėjo geriau suvokti šį protrūkį. Programėlė leido mokslininkams atrasti daugybę įžvalgų apie „ilgąjį kovidą“.
Remiantis programėlės duomenimis, dauguma žmonių simptomų nebejautė po vidutiniškai 10–11 dienų. Tačiau maždaug 5–10 proc. žmonių pranešė, kad simptomus jautė praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams.
„Nėra jokios abejonės, kad yra tokių žmonių, kurie susirgo dar pernai, tačiau vis dar nėra visiškai pasveikę“ – „IFLScience“ sakė T. Spectoras.
Jeigu susergate bet kokia virusine infekcija, pavyzdžiui, gripu, galite tikėtis, kad kelias savaites jausitės pavargę ir nusilpę. Tačiau panašu, kad Covid-19 paveikia daugybę kūno dalių įvairiausiais būdais: nuo sąmonės pritemimo ir širdies virpesių iki spengimo ausyse ir plaukų slinkimo.
„Yra užfiksuojamas beveik kiekvienas simptomas“, – pridūrė mokslininkas.
„Žmonės patiria simptomus, kurių daktarai anksčiau niekada nėra matę. Pavyzdžiui, keistus pasikartojančius bėrimus tarp kojų pirštų ar nušalimus. Kartais iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pacientai serga vėjaraupiais. Yra ir tokių atvejų, kai pacientai kas mėnesį sukarščiuoja, o tai paprastai vyksta tik sergant tropinėmis ligomis“, – pasakojo T. Spectoras.
Nėra aišku, kas lemia tokį platų simptomų spektrą. Daugumą atvejų greičiausiai sukelia povirusinio nuovargio sindromas, tačiau mokslininkai neatmeta galimybės, kad tai gali lemti ir pats Covid-19 virusas.
T. Spectoras aiškino: „Tai gali būti susiję su pačiu virusu ir kūno patiriama reakcija, bandant jo atsikratyti. Viruso dalelės, kurios gali būti nebegyvos, įstringa kai kurių žmonių organizmuose – jų odoje, žarnyne, smegenyse – o kūnas į jas reaguoja, sukeldamas nedidelį autoimuninį reiškinį.“
Tačiau visa tai tik ledkalnio viršūnė. Visų pirma, nėra žinoma kiek žmonių patirs šiuos užsitęsusius simptomus, sakykime, po trejų ar ketverių metų. Be to, ilgalaikės Covid-19 pasekmės ir toliau lieka neaiškios.
Nemažai mokslininkų pasidalino savo spėjimais, kad „ilgasis kovidas“ ateinančiais dešimtmečiais gali lemti ankstyvos demencijos atvejų padaugėjimą. Tai gali būti ne tik sunkia koronaviruso forma sirgusių pacientų problema, bet ir tų, kurie sirgo nesunkiai, tačiau prarado savo uoslę. Yra ir ilgalaikės žalos širdžiai, plaučiams ir kitiems svarbiems organams pavojus.
„Ar žmonės, kurie sirgo koronavirusu, tačiau po kelių savaičių pasveiko – žmonės, kurie prarado savo uoslę, o tai, kaip žinome, yra nervų pažeidimo požymis – ar jiems kaip nors gali išsivystyti ankstyvoji demencija? Mes juk žinome, kad yra ryšys tarp uoslės praradimo ir demencijos“, – sakė T. Spectoras.
„Sunku pasakyti, nes mes ne iki galo suprantame, kaip virusas sukelia šiuos pažeidimus. Bet manau, kad tai yra atviras klausimas, o mano grupė Karaliaus koledže šiuo metu ieško finansavimo, kad galėtume į jį atsakyti“, – pridūrė jis.
T. Spectoras ir daugybė kitų mokslininkų iš viso pasaulio atidžiai tiria „ilgojo kovido“ reiškinį. Į vieną projektą, tiriantį „ilgąjį kovidą“, Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionaliniai sveikatos institutai investavo 1,15 mlrd. JAV dolerių.
Viena apklausa, publikuota 2021 m. gegužės mėnesį parodė, kad „ilgojo kovido“ simptomus galimai palengvina vakcina nuo koronaviruso. Tačiau, jeigu tai ir tiesa, „ilgasis kovidas“ gali tapti tykančių sveikatos problemų priežastimi visame pasaulyje.
„Mes iš tikrųjų galvojame, kad Jungtinėje Karalystėje ši liga jau perėjo į endeminę fazę. Mes ir toliau susidursime su reguliariomis kelių tūkstančių susirgimų bangomis. Jeigu 10 proc. tokių pacientų patirs išliekančius simptomus, tai taps įprasta medicinine problema, kuriai reikia pradėti ruoštis dabar“, – teigė T. Spectoras.
