Jau rytoj Seimui gali tekti apsispręsti: paversti Lietuvą viena iš trijų Europos šalių, taikančių didžiausią pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudai, ar vis dėlto atsižvelgti į prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą nuo kitų metų laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams dabar galiojantį 21 proc. PVM tarifą mažinti iki 9 procentų.
„Šis sprendimas parodys: ar Seime dar laikomasi šiokios tokios moralės, ar politikams rūpi laisva, nepriklausoma spauda, kas nuolat deklaruojama, ar visa tai tėra tušti žodžiai. Skaudžiausia, kad per didžiulius mokesčius spaudai bandoma uždėti apynasrį, padarant ją priklausomą nuo valdžios malonės“, – LŽ sakė Leidėjų asociacijos (LA) valdybos pirmininkas Zigmantas Sadauskas.
Ant išnykimo ribos
LA duomenimis, po to, kai naujai išrinktas Seimas po 2008-ųjų pabaigoje įvykdyto naktinio mokesčių perversmo padidino PVM periodinei spaudai nuo 5 iki 21 proc., jau buvo uždaryta apie 50 leidinių – t. y. apie 20 proc. visų nacionalinių leidinių kiekio, bankrutavo ir bankrutuoja spaustuvės, o pastaruoju metu iš šalies jau traukiasi ir užsienio leidėjai. Spaudos pardavimas per tuos trejus metus sumažėjo apie 40 proc., žurnalistų skaičius redakcijose – apie 30-35 proc., o darbuotojų atlyginimai smuko apie 35-40 procentų.
Leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas Z.Sadauskas būgštauja, kad Lietuvos žmonės Seimo malone gali likti be laisvos spaudos. / LŽ archyvo nuotr.
Nacionalinių žurnalų prenumeratos lygis šiandien net 5-6 kartus mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje, ir 8-9 kartus - nei Vakarų Europos šalyse. Sumažėjus Lietuvoje leidžiamų leidinių kiekiui, tik per 2009 – 2011 metus daugiau nei du kartus išaugo iš Rusijos įvežamų leidinių kiekis.
„Dėl valstybės įmonės Lietuvos pašto aplaidumo 2012-ųjų nacionalinių leidinių prenumeratos pašto skyriuose, prognozuojama, sumažės net apie 30 proc., nes pavėluotai pradėta vykdyti procedūra. Šįmet leidyklos tik gruodžio pradžioje gavo sutartis, nors anksčiau tai įvykdavo maždaug spalio mėnesį. Taigi spaudos pasiekiamumas, ypač kaimo vietovėse, dar labiau sumažės“, – vardijo Z.Sadauskas.
Didžiausias mokestis
Šiuo metu Lietuvoje periodiniams leidiniams taikomas PVM tarifas – vienas didžiausių Europoje. Panašus nustatytas tik Bulgarijoje ir Slovakijoje. Tuo metu Europos Sąjungos šalyse senbuvėse PVM lengvata netaikoma tik Prancūzijoje, bet ir ten šis mokestis tesiekia 2,1 procento. Kitose valstybėse PVM spaudai sudaro vos kelis procentus arba kaip Belgijoje, Danijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje – visai netaikomas.
Grėsmių dėl vis mažėjančio finansinių sunkumų prislėgtos periodinės spaudos prieinamumo, prastėjančios leidinių kokybės, smunkančio pasitikėjimo spausdintu žodžiu, iš to kylančių pavojų žiniasklaidos nepriklausomumui įžvelgė ir prezidentė D. Grybauskaitė, dar lapkritį pasiūliusi PVM tarifą mažinti iki 9 procentų.
„Pagal spaudos ir žodžio laisvę patenkame į pirmąjį dešimtuką tarp 175 pasaulio valstybių, tačiau mažėjantis spausdinto žodžio prieinamumas ir pasitikėjimas juo kelia grėsmę demokratijai. Finansinės naštos palengvinimas leidėjams - tai galimybė ir įpareigojimas pagerinti spaudos leidinių kokybę ir užtikrinti mažesnes jų kainas skaitytojams“, – teigė valstybės vadovė.
Valdantieji priešinasi
Iš valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) bei Liberalų sąjūdžio (LS) ši prezidentės iniciatyva sulaukė smarkaus pasipriešinimo. Tiesa, prieš kelias dienas parlamentarai kelių balsų persvara neparėmė pagrindiniu paskirto Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo valstybės vadovės iniciatyvą atmesti, o spaudai ir toliau taikyti 21 proc. PVM tarifą. Dabar šį klausimą svarstyti pavesta Seimo Informacinės visuomenės ir plėtros komitetui (IVPK).
Vakar vykusiame IVPK posėdyje komiteto vadovas, neseniai prie LiCS prisijungęs buvęs Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas, kitų dalyvių teigimu, bandė PVM lengvatos spaudai klausimo svarstymą blokuoti.
Seimo ŠMKK pirmininkas V.Stundys smarkiai gina valdančiųjų poziciją nesuteikti PVM lengvatos spaudai. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„A. Valinskas nelabai buvo nusiteikęs įtraukti klausimą į darbotvarkę. Bet jam teko nusileisti, kai komiteto nariai pareikalavo laikytis Statuto. Manau, kad nenoras svarstyti klausimo dėl PVM spaudai buvo bandymas vilkinti sprendimą, bet tam A.Valinskas neturi jokių galimybių“, – LŽ aiškino parlamentinio IVPK vicepirmininkas Egidijus Klumbys.
Kito komiteto nario – mišriai Seimo narių grupei atstovaujančio tautininko Gintaro Songailos – manymu, PVM tarifo spaudai sumažinimo klausimas, rytoj ryte jį išnagrinėjus IVPK, gali atsidurti ir plenarinio posėdžio darbotvarkėje. „Aš jau prieš trejus metus buvau prieš šios lengvatos naikinimą. Tuo metu mes vos nepasiekėme pergalės, bet per 2008-ųjų pabaigoje vykusį naktinį balsavimą valdantieji perlaužė stuburą daugumai. Manau, dabar daugeliui tapo aišku, kad PVM lengvatos spaudai panaikinimas ne tik neatneša jokios naudos, bet ir yra žalingas“, – tvirtino G.Songaila.
Sąmoningas žlugdymas?
Priešingos pozicijos besilaikanti Vyriausybė deklaruoja, kad pritaikius PVM lengvatą spaudai biudžetas dėl to prarastų apie 13 mln. litų. Smarkiai valdančiųjų poziciją ginantis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys tvirtina, kad iš tiesų spauda ateinančiais metais bus remiama net labiau nei iki šiol – tik ne per PVM lengvatas, o per Spaudos rėmimo fondą (SRF), ir prikiša leidėjams nenorą prarasti pelno.
LA valdybos pirmininkas Z.Sadauskas tvirtina, kad, politikams sutikus PVM tarifą spaudai sumažinti iki 9 proc., atsiradusios šiokios tokios papildomos lėšos bus naudojamos leidinių kokybei gerinti, prenumeratos paslaugoms kurti, pasiekiamumui kaimo vietovėse didinti, leidykloms išsaugoti ir darbuotojų atlyginimams didinti. Ypač siekiama dabartiniame lygmenyje išlaikyti leidinių pardavimo kainas, nes jos iki šiol, lyginant su Latvija ir Estija, vis dar yra 22-25 proc. mažesnės.
„Seimo ŠMKK pirmininko V.Stundžio kalbos apie papildomą paramą spaudai per SRF ir leidėjų pelnus, nusėdančius vieno ar kito asmens kišenėje, mano manymu, rodo, kad žmogus arba nežino, ką kalba, arba iš tiesų yra užsimojęs per savo kadenciją sunaikinti nepriklausomą spaudą“, – tvirtino Z.Sadauskas.
