Jauna moteris dalijasi savo patirtimi bei motyvacijos šaltiniais, kurie kiekvieną dieną ją įkvepia gilintis į lietuvių kalbos paslaptis.
Lietuvių kalba – raktas ne tik į karjerą, bet ir aplinkinių širdis
Šiuo metu Sidra yra Vilniaus universiteto medicinos studijų penkto kurso studentė. Prieš ketverius metu, ieškodama galimybių studijuoti, ji rinkosi tarp Estijos ir Lietuvos universitetų, o šiandien teigia besidžiaugianti, jog likimas ją atvedė būtent į mūsų šalį. „Nuo pirmos dienos visiškai įsimylėjau Lietuvą ir planuoju čia likti ilgam laikui. Jei tik pavyks, tikiuosi medicinos rezidentūrą atlikti Lietuvoje“, – pasakoja Sidra.
Nors paskaitos ir kiti užsiėmimai vyksta anglų kalba, mergina nusprendė šalia pagrindinių studijų pradėti mokytis ir lietuvių kalbą. Kadangi būsime medikė nori ir toliau gyventi bei dirbti Lietuvoje, lietuvių kalba jai yra būtina: „Ligoninėse toli gražu ne visi pacientai kalba anglų kalba, todėl suprantu, kad jei noriu bendrauti su pacientais, privalau laisvai susišnekėti lietuviškai“. Studentė taip pat pastebi, jog mokytis lietuviškai skatina ne tik noras kurti ateitį Lietuvoje, bet ir teigiamos aplinkinių reakcijos. „Lietuviai tampa be galo draugiški, vos tik išgirsta, jog stengiuosi kalbėti jų kalba. Kai susidūriau su žmonių šypsenomis ir padrąsinimais, tai tapo mano varikliu mokytis toliau“, – sako mergina.
Urdų, hindi ir lietuvių kalbos ne tokios jau skirtingos
Urdų, hindi ir anglų kalbomis laisvai kalbanti studentė lietuvių kalbos mokytis pradėjo universitete, o šiuo metu mokslus tęsia Užimtumo tarnybos siūlomuose kursuose. Vis dėlto, vien kursų Sidrai nepakanka, reikalinga ir praktika: „Mano kalbų mokymosi moto yra kalbėti, kalbėti ir dar kartą kalbėti. Be to, kai turiu laiko, žiūriu lietuviškas žinias bei skaitau naujienų portalus“, – šypsosi Sidra.
Mergina pasakoja, kad hindų bei urdų ir lietuvių kalbos išties turi panašių žodžių. Pavyzdžiui, „maa“ ir „mama“, „din“ ir „diena“, „deva“ ir „dievas“. Vis dėlto, žodyno panašumai tėra simboliniai, nes tikrasis iššūkis slypi ne žodžiuose, o lietuvių kalbos gramatikoje. Anot Sidros, tai, kad lietuvių kalba yra viena sudėtingiausių pasaulyje, iš tiesų nėra mitas. Baltų grupė, kuriai priklauso lietuvių ir latvių kalbos, atsiskyrusios nuo kitų grupių, per šimtmečius išlaikė savo unikalias formas. Pati sudėtingiausia dalis Sidrai, kaip ir daugeliui studentų, net ir tų, kuriems lietuvių yra gimtoji – gramatika. „Sunkiausia su galūnėmis. Nesvarbu, kaip dažnai praktikuojuosi, nelengva greitai atsiminti visas, kada kurią vartoti“, – sako mergina.
Nepaisant to, studentė puikiai moka daug praktiškų frazių, kurios jai ne kartą padėjo kasdienėse situacijose: „Kaip sekasi?“, „Ačiū“, „Atsiprašau“, „Ar kalbate angliškai?“, „Man reikia pagalbos“ ir panašiai. Visgi Sidra turi ir keletą jai patinkančių sudėtingesnių lietuviškų frazių. Tai – „devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“ bei „nėra to blogo, kas neišeitų į gera“.
„Pirmas posakis, greičiausiai, įstrigęs kiekvienam medikui. Tiek darbe, tiek gyvenime, turime būti atsargūs ir gerai pagalvoti prieš kiekvieną planuojamą priimti sprendimą. Frazė apie bloga ir gera man pačiai primena, kad reikia išlikti pozityviai net kai sunku “, – sako būsima medikė. Anot pašnekovės abu posakiai jai atspindi lietuvių tautos bruožus – išmintį ir begalinį kantrumą.
Lietuva Sidrai antrieji namai
Per ketverius metus Sidra jau pasiekė A2 kalbos lygį ir tikisi netrukus pakilti į B1 lygį.
„Noriu toliau tobulėti šioje kalboje. Mano tikslas yra sugebėti susišnekėti ir suprasti pacientus be jokių kliūčių,“ – teigia ji. Kalbėdama apie tolimesnius planus Sidra nusiteikusi optimistiškai.
„Jaučiu didžiulę pagarbą ir susižavėjimą Lietuva bei jos kultūra. Gyvendama čia pastaruosius ketverius metus, patyriau didelę vidinę transformaciją ir esu nuoširdžiai dėkinga už šilumą bei gerumą, kuriuos sutikau. Šalis tapo man antraisiais namais, ir džiaugiuosi galėdama prisidėti prie jos bendruomenės“, – šypsosi Sidra Tarika.