Lietuvos nacionalinio biudžeto svarstymas neprimena senų ir didelių demokratijų debatų, nors formalūs mechanizmai panašūs. Valdantieji skundžiasi, kad jiems trūksta informacijos ir apskaitos.
Amerikietiškas pokalbis
JAV Kongreso „galingasis komitetas“, sudarytas iš abiejų partijų – respublikonų ir demokratų – atstovų, ieško būdų, kaip per artimiausius 10 metų sumažinti valstybės fiskalinį deficitą. Numatyta sutaupyti suma gana „kukli“ Lietuvos mastais – 1,2 trln. JAV dolerių. Tiesa, JAV vyriausybės išlaidos per šį laikotarpį dar „kuklesnės“ ir turėtų sudaryti apie 44 trln. JAV dolerių, tad diskusija labai rimta.
Deramasi dėl to, kokie socialiniai sluoksniai turėtų labiau prisidėti prie finansų subalansavimo. Kalbama apie socialinę apsaugą, mediciną ir gynybos reikalus. Pagrindinis respublikonų ir demokratų nesutarimas tradicinis: respublikonai nenori didinti mokesčių daugiau uždirbantiesiems ir mano, kad gynybos išlaidų mažinimas smogs nacionaliniam JAV saugumui. Be to, nesutariama ir dėl gyventojų pajamų mokesčio dalies grąžinimo atostogoms ir numatomo bedarbių pašalpų didinimą. Argumentuose dažniausiai dominuoja „tipiška amerikiečių šeima“ ir jos ūkis.
Kongresmenų ir prezidento Baracko Obamos derybas, kurios, tiesa, kol kas nedavė aiškių rezultatų, atidžiai stebėjo tarptautinės kreditų agentūros. „Standard & Poorʼs“ pareiškė, kad skolinimosi reitingų nemažins vien dėl komiteto derybų rezultatų, jei tik bus laikomasi anksčiau sutarto taupymo mechanizmo ir nuostatos dėl bendro skolos mažinimo 2,2 trln. JAV dolerių.
Lietuvių diskusija
Valdančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys tikina, kad lietuviai tokiai diskusijai nėra pribrendę. „Neturime visuotinio turto, pajamų, išlaidų deklaravimo, tad nėra aiškūs finansiniai srautai ir negalime taip svarstyti klausimo, nes neturime reikiamos informacijos“, – teigia parlamentaras ir aiškina, kodėl diskusijose dėl nacionalinio biudžeto nematyti skaičiavimų, susijusių su našta, tenkančia „tipiškai lietuvių šeimai“.
Daugiau klausykite čia:
Vyriausybės pateiktas biudžeto išlaidų dalis dėl Seimo narių siūlymų teoriškai išsipūtė 4 mlrd. litų, tačiau ne visi mano, kad tai blogai.
Darbo partijos (DP) atstovo Kęstučio Daukšio tokia padėtis nestebina: „Vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai pateikia tam tikrus siūlymus. Būtų keista, jei nepateiktų. Jei būtų kitokia sistema – pakaktų vienos finansų ministrės, kuri pasakytų, kaip bus.“
K. Daukšys akcentavo, kad per mažai dėmesio skiriama biudžeto pajamų ir ekonomikos skatinimo daliai, įstringant ties ketinimais nuo visų dalių vienodai sutaupyti. DP atstovas priminė, kad išlaidų dalis pūsis arba nesipūs priklausomai ir nuo sprendimų, kas ir kaip finansuos per krizę sumažintų pensijų grąžinimą.
Pasak K. Daukšio, Lietuvos nedera lyginti su Amerika dėl priežasčių, kurias paaiškina krepšinis. „Turėdamas vieną gerą puolėją ir keturis gynėjus arba atvirkščiai – nieko toje aikštelėje nepavaidinsi. Net ir jie, turėdami daugybę Nobelio premijų laureatų, daugumą turtingų žmonių, privedė savo šalį iki tam tikros krizės, už kurią turės mokėti visi“, – pastebėjo K. Daukšys.
Anot DP atstovo, biudžeto reikalams tikrai atsilieps ir banko „Snoras“ problemos, nes dėl to sutrikdytas verslas negaus pajamų, o biudžetas – atitinkamų mokesčių. Dėl to maždaug 3 mlrd. litų, pasak K. Daukšio, gali tapti ne šio, o dar kito biudžeto problema.
Daugiau klausykite čia:
„Vilniaus taupomosios kasos“ finansų analitikas Stasys Jakeliūnas teigia, kad amerikietiško tipo diskusija apie skirtingų socialinių sluoksnių naštas neturi prasmės. „Lietuvoje nėra tiek jau daug tų turtingųjų. Galima juos pabandyti „išgręžti“, apkrauti mokesčiais, tačiau tuomet kapitalas tiesiog išplauks kitur, o biudžetas didelės naudos neturės“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
Kalbėdamas apie banko „Snoras“ nacionalizavimą ir visų su šiuo reiškiniu susijusių peripetijų įtaką biudžeto pajamoms bei išlaidoms, S. Jakeliūnas užtikrino, kad poveikis neišvengiamas, tačiau mano, jog Vyriausybė greičiausiai bandys tą poveikį kitų metų biudžetui.
Daugiau klausykite čia:
