Nors yra šalių, kur tvarka labai griežta – pacientui garantuojama tik tos srities specialisto konsultacija, lietuviai turi galimybę rinktis konkretų gydytoją. Pastebima, kad iš dalies dėl tokios laisvės prie kai kurių specialistų kabinetų susidaro milžiniškos eilės.
Reikia ne liberalumo, o realiai prieinamų paslaugų?
Kaip portalui tv3.lt yra pastebėjęs skubios pagalbos gydytojas ir buvęs Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas, šiandien didelė bėda, kad apskritai nėra apsisprendžiama, kokiu keliu turi sukti Lietuvos sveikatos apsaugos sistema.
„Esame labai liberalizavę sveikatos sistemą. Mes mokame mokesčius, bet tuo pat metu valstybė jokiu būdu nėra įsipareigojusi užtikrinti net kažkokio bazinio paslaugų paketo. Nors deklaruojame, kad vadovaujamės Europos vertybėmis, kur sveikatos apsauga yra žmogaus teisė, bet tuo pačiu esame „mažoji Amerika“ Europoje, kur, jei nori, viską gausi privačiame sektoriuje.
Pavyzdžiui, toje pačioje Danijoje, turinčioje 6 mln. gyventojų, nėra jokio liberalizmo: žmogus vyksta pas gydytoją ir valstybė įsipareigojusi, kad per mėnesį jis tą konsultaciją gaus. Viskas. Žmogus nesirenka, nei kur, kaip, per ką gauti, kam paskambinti ar nepaskambinti, jis tiesiog turi gauti paslaugą“, – nevyniodamas žodžių į vatą kalbėjo gydytojas.
Pasak jo, jei per mėnesį paslaugos žmogus negauna, tik tada gali kreiptis į kažkokią privačią gydymo įstaigą.
Eilė galėtų sumažėti ir perpus
Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša sutiko, kad nesant galimybės rinktis konkrečios gydytojo pavardės eilės tikrai stabilizuotųsi.
„Tai yra aktuali problema, aišku, turbūt sunku būtų įvertinti, kiek konkrečiai mažėtų eilės, tokių skaičiavimų neturime. Bet jei dabar paslaugų prieinamumo pas tos pačios specialybės gydytoją skirtumas siekia nuo 0 iki 56 dienų, tai, galima daryti prielaidą, kad eilė tokiu atveju sumažėtų per pusę – laukti tektų apie 25 dienas visiems, tad bendrai gydytojų pasiekiamumas būtų geresnis“, – komentavo jis.
„Realiai paslaugai pacientai galėtų prieiti ir greičiau, bet kadangi nori pas tam tikrą specialistą, o ne, kaip jie sako, bet kokį, tenka laukti“, – sakė P. Kibiša.
Jo manymu, šiandien apskritai yra sudaryti nepagrįsti lūkesčiai. „Valstybinė medicina, kurią visi apmokame, turėtų garantuoti pakankamai bazines ir privalomas paslaugas. O papildomus įvairius privalumus reikėtų kažkaip kitaip apsimokėti, nes mūsų mokesčiai nėra pakankami, kad galėtume tą leisti“, – konstatavo P. Kibiša.
Poliklinikos vadovas neslėpė, kad įstaigoje yra keliolika labai populiarių gydytojų, pas kuriuos talonai ištirpsta iš karto: „Realiai paslaugai pacientai galėtų prieiti ir greičiau, bet kadangi nori pas tam tikrą specialistą, o ne, kaip jie sako, bet kokį, tenka laukti. Tada skambina žiniasklaidai, ministerijai, skundžiasi, kad turi laukti 3 mėnesius...
Aišku, reikia suprasti ir pacientus, medicina yra labai jautri sritis, juk net neiname bet kokį pas kirpėją, nors plaukai juk ataugs, o čia nešame brangiausią savo turtą. Tad noras patekti pas geriausią specialistą suprantamas, ypač jei yra gyvybei grėsmingos, kritinės ligos – onkologija ir pan. Tada žmonės pasiruošę atiduoti bet ką, kad tik atgautų sveikatą.“
Eitų pas specialistą privačiai
Pasak pašnekovo, kitose šalyse ne tik yra tokia tvarka, kad yra registruojamasi pas tos srities, o ne konkretų specialistą, bet ir griežtai reguliuojama, kiek pacientų galima aptarnauti.
„Štai Prancūzijoje viename regione, kalnuotoje vietovėje, nustatytas aiškus skaičius, kiek pacientų šeimos gydytojui gali priimti per dieną. Jei kažkas nepateko, bet vis tiek nori tą dieną papildomai, tada pacientas susimoka vizito kainą, nes gydytojas dirba papildomai. Tai toks yra supratimas pakankamai demoktratiškoje ir liberalioje šalyje“, – pastebėjo P. Kibiša.
„Jei yra galimybė rinktis, žmogus galės rinktis, kitu atveju, jei jam reikia konsultacijos, pasirinkimo neturi – eina pas tą, kuris priims greičiausiai“, – sakė G. Dragūnas.
Tiesa, jis sutiko, kad neleidus rinktis konkretaus gydytojo pacientai galėtų būtų tik pastūmėjami į privatų sektorių: „Dauguma specialistų dirba privačiai, tai jie pasakytų, kad pas juos nėra talono valstybinėje įstaigoje, bet dirbta privačiai, ateik ir pasigydysi. Tai bet kuriuo atveju žmogaus pasirinkimas.“
Trūksta specialistų, kas apskritai dirbtų
Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gediminas Dragūnas gi konstatavo, kad ne dėl gydytojo pasirinkimo pagal pavardę susidaro eilės, bet apskritai specialistų trūkumo.
„Nesame skaičiavę, kaip eilės galėtų keistis, jei būtų kitaip, bet faktas, kad tų specialistų, pas kuriuos eilės ilgiausios, rinkoje ir taip yra mažai. Pavyzdžiui, pas neurologus ar oftalmologus Klaipėdoje eilės yra pačios didžiausios – dėl to esame pasidarę laukimo eilę.
Kitaip sakant, kai talonai pasileidžia, iš laukimo eilės žmonės yra sukeliami į tuos laikus, kito varianto nėra. Nes dabar turime vieną dirbančią oftalmologę, kita gydytoja yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų. Ir net jei jos abi dirbtų, pas jas būtų pilna žmonių, kaip ir pas visus kitus specialistus, kurių poreikis yra didžiausias.
Jei yra galimybė rinktis, žmogus galės rinktis, kitu atveju, jei jam reikia konsultacijos, pasirinkimo neturi – eina pas tą, kuris priims greičiausiai. O jei tu gali rinktis iš vieno – ar tai yra pasirinkimas?“ – svarstė šeimos gydytojas.
Jo pastebėjimu, štai traumatologų trūkumo uostamiestyje tikrai nėra – patekti iki mėnesio galima laisvai, tačiau su neurologais, kardiologais, oftalmologais, dermatovenerologais yra daug didesnė problema.
„Tokia sistema, kad žmonės patys pasirenka gydytoją. Jei atsiliepimai geri, gydytojas išreklamuotas, eilė dar labiau ilgėja“, – sakė O. Leiputė.
Pasak pašnekovo, pirmiausia reikėtų galvoti apie rezidentūros studijų vietas – ar tikrai pakankamai ruošiama tam tikros specialybės gydytojų. „Ir gal reikėtų pradėti galvoti apie dar kokį vieną universitetą, kuriame būtų galima ruošti medikus. Dabar jie yra ruošiami Vilniuje ir Kaune, tai kai ten žmogus gyvena 10 metų ir daugiau, jis prisiriša – įsigyja būstą, susiranda gyvenimo partnerį, jis irgi turi darbą.
O tada labai sunku išvažiuoti dirbti kažkur toliau nuo šių miestų. Pavyzdžiui, jei Vakarų Lietuvoje atsirastų dar viena tokia vieta, potencialo ruošti medikus būtų ir tame pačiame Klaipėdos universitete. Aišku, Kaunas ir Vilnius šioje srityje dabar turi monopolį ir nežinau, ar jį norėtų kažkam atiduoti“, – pastebėjo G. Dragūnas.
Nori patekti pas konkretų gydytoją – nereikia skųstis dėl eilės
Politikai gi čia didelės ar bent reikalaujančios kažkokių griežtesnių sprendimų problemos nemato.
Socialdemokratė Orinta Leiputė sutiko, kad neleidus registruotis pagal konkretų gydytoją eilės sutrumpėtų, tačiau pačių žmonių pasipiktinimas būtų didžiulis.
„Tokia sistema, kad žmonės patys pasirenka gydytoją. Jei atsiliepimai geri, gydytojas išreklamuotas, eilė dar labiau ilgėja. Gal reikia tai drausti? Faktas, kad tai sutrumpintų eilę, bet pacientai būtų labai nepatenkinti, nes jie turi savo įsivaizdavimus, lūkesčius“, – portalui tv3.lt yra sakiusi ji.
Konservatorė Jurgita Sejonienė savo ruožtu nematė tame didelės problemos, mat jei žmogui išties kuo greičiau reikia paslaugos, jis nežiūrės į pavardę.
„Tai iš esmės žmonių valia, ar jie renkasi prieinamą gydytoją, ar ilgesnę eilę pas konkretų specialistą. Bet tada dėl to negali kaltinti sistemos. Ne kartą pati registruodama vaikus tikrai nesirinkau specialisto ir per savaitę dvi konsultaciją gaunu – ar tai būtų kineziterapeutas, ar akių gydytojas. Vilniuje tikrai didelis įstaigų pasirinkimas. Taigi man tai problemų nesudaro, bet jei norima konkretaus specialisto, reikia susitaikyti, kad reikės laukti“, – kalbėjo Seimo narė.
Ar užtikrinama pakankama kvalifikacija?
Paklausta, ar išties nesama problemos, kad vieni specialistai gal yra paklausesni, nes yra labiau kvalifikuoti ar patyrę, politikė priminė, kad visų kvalifikacija turėtų būti rūpinamasi vienodai.
„Tai dažnai yra požiūrio klausimas, tikrai nediferencijuoju gydytojų pagal amžių ir panašiai. Mūsų gydytojų parengimas yra labai geras. Dėl kvalifikacijos kėlimo – visos įstaigos įstatymiškai įsipareigojusios tą daryti ir dalį savo biudžeto turi tam skirti. Ar tai išties yra daroma, šitai reikėtų kontroliuoti.
Aišku, žinome, kad įstaigų apie 80 proc. biudžeto sudaro darbo užmokesčio fondas, 12 proc. tenka vaistams ir medicinos priemonėms, o kas liko – likusiems poreikiams. Faktas, kad ir be to darbuotojai, jei yra kažkokios mokamos konferencijos, stažuotės ar kursai, dažniausiai tobulinasi iš savo lėšų. Tiesa, privačios įstaigos, bent kur pačiai teko dirbti, tokius dalykus finansuoja“, – komentavo J. Sejonienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
ir kad per savaitę gauna dvi konsultacijas. Pabrėžta kad yra konservatorė. Jei registruotųsi paprasta kaimietis ar pensininkas konsultacijai pas tą patį specialistą, kuris konservatorę priėmė per savaitę, tikriausiai patektų tik po kelių mėnesių ar dar vėliau. Kad LT yra žmonių skirstymas į priviligijuotus ir neturinčius privilegijų tai faktas ir to tikrai niekas nepaneigs