Naujienų portalo tv3.lt redakcija gavo gyventojų nusiskundimų, kad referendumo dėl dvigubos pilietybės suformuluotas klausimas – nesuprantamas, todėl neaišku, kokį variantą rinktis.
„Buvau labai aiškiai apsisprendęs, kad balsuosiu už dvigubos pilietybės išsaugojimą, bet pati formuluotė... Tai teko skaityti keletą kartų ir įsitikinti, ar tikrai balsuoju už tai <...>.
Aš sakyčiau, kad ne visai pasimokė iš praeito referendumo, kuriame taip pat ta formuluotė buvo painiai suregzta. Ir, atrodo, praėjo kiek metų, bet vis dėlto lipame ant to paties grėblio“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Edmundas.
„Ruošiuosi balsuoti, parsisiunčiau referendumo biuletenį. Realiai galiu pasakyti, kad su draugais sėdėjome ir bandėme suprasti, kuris pasirinkimas yra skirtas, kad būtų dviguba pilietybė. Nesupratome. Man kyla klausimas, ar čia tik mes neišprusę. Kaip bus su senjorais, kurie ateis balsuoti? Ką jie galvos?“, – į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Virginijus.
Tokių panašių nusiskundimų galima išvysti ir socialiniuose tinkluose.
„Neabejoju, kad tokia formuluotė padidins ne pagal savo įsitikinimus balsavusių skaičių ir balsavimą pavers loterija“, – rašė gyventojas „Facebook“ platformoje.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, visuomenės veikėja Nijolė Oželytė socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat piktinosi klausimo formuluote.
„Tik norintis TYČIA sužlugdyti referendumą gali įrašyti biuletenyje tokią štai nesąmonę – visiškai niekam nesuprantamą formuluotę. O gal tiesiog balsuotojai laikomi visiškais mulkiais, kuriems ir nereikia nieko suprasti, kad jie pažymės kryžiuku bet ką, net nesuprasdami, kam pritaria, o kam ne?
O gal siekiama stipriai kilnių tikslų – kad visi piliečiai tučtuojau pultų studijuoti Konstituciją? Kas iš jūsų supranta, kas čia turima omenyje ir kaip reikia balsuoti? Iš ko čia reikia sužinoti, kad balsuoji už ar prieš Lietuvos pilietybės išsaugojimą, jeigu įgyji kitos šalies pilietybę?
Juk tai REFERENDUMAS, o ne Konstitucijos egzaminas, kur klausimas privalo būti suformuluotas aiškiai, vienprasmiškai ir VISIEMS suprantamai. Įstatymas įpareigoja biuletenyje įrašyti tam tikras teisines formuluotes? Tai tas tekstas turi būti patalpintas po AIŠKIAI ir visų supratimui prieinamu suformuluotu referendumo klausimu.
Nereikia būti nei Palmyra, nei Vanga, kad numatytum referendumo su tokia štai formuluote rezultatus“, – rašė N. Oželytė.
Vytautas Nekrošius: „Tam ir yra visas laikas iki referendumo, kad aiškinti ir išaiškinti“
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius sako, kad formuluotė – aiški.
„Tam ir yra visas laikas iki referendumo, kad aiškintume ir išaiškintume. Viskas su ta formuluote yra tvarkoje, tai mes pasakome, kad įstatymų leidėjui, parlamentui, leidžiame nustatyti tvarką“, – naujienų portalui tv3.lt sakė V. Nekrošius.
Paklaustas, kodėl nebuvo galima supaprastinti formuluotės arba biuletenyje ją trumpai paaiškinti, V. Nekrošius atsakė, kad klausimas ir taip suprantamas.
„Mano supratimu, tai čia pakankamai aiškiai suformuluotas klausimas, ar mes liberalizuojame ar neliberalizuojame tą dvigubą pilietybę. O kaip ir kur, įvairios detalės ir taip toliau, tai čia jau bus konstituciniame įstatyme.
Aišku, buvo galima klausti, ar jūs už ar prieš daugybinę pilietybę, tada visai viskas aišku, bet šitą Konstitucijos straipsnį galime keisti tik referendumu, tai tada būtų reikėję dar vieno referendumo“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, kad ši klausimo formuluotė leidžia spręsti dėl Konstitucijos straipsnio teksto pakeitimo.
„Mes čia balsuojame ne šiaip iš idėjos, už ar prieš daugybinę pilietybę, o mes balsuojame už konkrečią Konstitucijos straipsnio formuluotę, jeigu ji bus priimta, tai iš karto bus laikoma, kad Konstitucija yra pakeista.
Tam, kad problemos nekiltų, turi būti aiškinama, bet aiškinimo yra per mažai, tai aš sutinku, per mažai, bet čia gal tų, kurie rengia tą referendumą, problema. Čia reikėtų tiesiog daugiau aiškinimo ir skirti tam daugiau laiko“, – kalbėjo V. Nekrošius.
Atskleidė, kodėl klausimas suformuluotas būtent taip
VRK savo internetiniame puslapyje yra paskelbusi, kaip atrodys šių metų gegužės 12 d.vyksiančio referendumo dėl dvigubos pilietybės biuletenis.
„Ar Jūs pritariate, kad būtų priimtas šis įstatymas:
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„12 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos piliečių referendumu priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas.“
Prieš nepilnus metus Seimas parlamentarų balsų dauguma priėmė Seimo narių iniciatyvinės grupės pateiktą įstatymo projektą, kuriame ir buvo suformuluotas būtent šis biuletenyje pateiktas tekstas.
Tad VRK, kuri parengė referendumo biuletenio maketą, buvo įpareigota perkelti referendume sprendžiamą klausimą tiksliai taip, kaip nusprendė Seimas.
Referendumo iniciatyvinės grupės narė ir Seimo narė Dalia Asanavičiūtė naujienų portalui tv3.lt atsakė, kodėl referendumo klausimas suformuluotas būtent taip, o ne kitaip.
„Daug kas tikisi, kad biuletenyje gaus klausimą: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui ar nepritariate?“. Tai būtų labai paprasta, bet jeigu tokį referendumą padarytume, mums vis tiek tam, kad įteisintume pilietybės išsaugojimą, dvigubą pilietybę, reikėtų pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, o jis keičiamas tik referendumu. Ir dėl to iškart yra daromas Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės pakeitimo referendumas bei žmonėms siūloma naujoji formuluotė“, – aiškino D. Asanavičiūtė.
Ji pridūrė, kad naujoji straipsnio formuluotė yra labai panaši į dabartinę, tiesiog išbraukiamas antras sakinys, kuriame reglamentuojama, kad tik atskirais atvejais Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.
Pasiteiravus, ar sudėtinga formuluotė gali paveikti rezultatus, Seimo narė su tuo nesutiko.
„Aš manau, kad rezultatus paveiks vienintelis dalykas – žmonių aktyvumas pačiame referendume. Tai jeigu žmonės bus pakankamai aktyvūs, aš neabejoju, kad rezultatas bus teigiamas, nes tą parodė 2019 metai, kai formuluotė išvis buvo labai sudėtinga, sudėti visi kriterijai, ji buvo labai ilga, tai tuomet žmonėms taip pat buvo labai neaišku, bet nepaisant to, beveik milijonas pasisakė už, o trūko apie 200 tūkst. balsų už“, – sakė Seimo narė.
D. Asanavičiūtė vylėsi, kad ši diskusija kaip tik padidins balsavimo aktyvumą referendumo metu.
Paaiškino referendumo klausimą
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino referendumo klausimo formuluotę.
„Referendume rinkėjų yra klausiama, ar jie pritaria Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui atsisakant sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Būtent šis sakinys šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Esant tokiai formuluotei, kokia yra nurodyta referendumo biuletenyje, piliečiai bus tikri, kad būtent toks tekstas, už kurį jie balsuos, ir bus Konstitucijoje, jeigu referendumas įvyktų ir jo nuostata būtų priimta“, – teigė I. Ramanavičienė.
Kada pažymėti TAIP arba NE?
Referendumo esmė yra ta, kad patys piliečiai, o ne jų rinkti Seimo nariai, balsuoja už konkretų įstatymo tekstą. Dėl šios priežasties ir referendumo biuletenyje rinkėjams pateikiama siūloma Konstitucijos keitimo nuostata.
„Jeigu rinkėjas biuletenyje pažymės langelį TAIP – pritars Konstitucijos keitimui ir atvers kelią Lietuvos piliečiams išsaugoti gimimu įgytą mūsų šalies pilietybę tuo atveju, jeigu jie įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę.
O jeigu rinkėjas balsuos NE, tai reikš, kad jis nepritaria Konstitucijos keitimui ir pasisako, kad liktų dabar galiojanti tvarka, kai lietuviai, priėmę kitų valstybių pilietybę, praranda Lietuvos pilietybę.
Tokiu atveju, jei referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyktų ir pataisa būtų priimta, Konstitucijos 12 straipsnis atrodytų tiksliai taip, kaip nurodyta balsavimo biuletenyje“, – paaiškino VRK atstovė.
Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvauti turi daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Visgi, kad referendumu sprendžiamas klausimas būtų priimtas, už pasisakyti turėtų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų.
