Lietuva tikisi, kad Europos Sąjungai laikinai panaikinus draudimą autoritariniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir kitiems valdžios atstovams lankytis ES šalyse oficialusis Minskas pasinaudos galimybe pasukti šalį europietišku raidos keliu.
„Taryba priėmė subalansuotą sprendimą, įvertinusi pasikeitusią geopolitinę situaciją ES Rytų kaimynystėje. Tikimės, kad Baltarusija pasinaudos naujomis galimybėmis sustiprinti europietišką šalies raidos kryptį“, – pirmadienį Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį sutiko šešiems mėnesiams sustabdyti draudimą atvykti į Bendriją A.Lukašenkai ir kitiems šios šalies pareigūnams.
Tuo metu Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorė Kristina Vaičiūnaitė mano, kad vertinant Lietuvos įdirbį artinant Baltarusiją prie Europos, o Europą prie Baltarusijos, galima tikėtis, jog A.Lukašenka atvyks į Lietuvą ir tai galbūt bus vienas pirmųjų jo vizitų į užsienį.
„Tie susitikimai turėtų įvykti. Parodys ateitis ir praktika, kaip visa tai bus. Bet Lietuva visada buvo tų tarpe, kurie sakydavo, kad kuo didesnė Baltarusijos izoliacija, tuo labiau ji yra stumiama į Rusijos pusę ir įtaką. Lietuvos diplomatija visąlaik sakydavo, kad reikia palaikyti įvairaus lygio kontaktus“, – BNS pirmadienį sakė K.Vaičiūnaitė, pridūrusi, kad tokį vizitą kol kas komplikuoja tai, kad Lietuvoje vyksta rinkimai.
Pasak politikos ekspertės, iki šiol ES daugiausia dirbo su Baltarusijos opozicija.
„Per įvairius projektus ji (ES – BNS) remdavo opozicines partijas. Rugsėjo pabaigoje vykę Baltarusijos parlamento rinkimai nedavė rezultatų, parodė, kad pati nelabai ką gali padaryti. Aišku, nekaltinant vien ES, nes Baltarusijoje sukurtas kontekstas ir neleidžia jai veikti. Šiuo atveju yra pradėta ieškoti ryšio aukštesniais lygiais. Lietuva galbūt ir šioje vietoje rodys iniciatyvą susitikti su aukštesniais pareigūnais“, – kalbėjo RESC vadovė.
Pasak jos, dabar A.Lukašenka balansuoja tarp pasidavimo tolesnei Rusijos įtakai ir dialogo su Vakarais. K.Vaičiūnaitė pažymėjo, kad iki šiol ES Baltarusijos prezidentui nebuvo davusi kito pasirinkimo, kaip tik bendradarbiaujant susisaistyti su Rusija.
„Aš manyčiau, kad tai yra balansavimas. Baltarusijos ekonomikai esant priklausomai nuo Rusijos būtų neprotinga A.Lukašenkai vieną dieną atsistoti ir pasakyti rusams: „Aš su jumis nebenoriu, išeikite ir pasitraukite“. Jis šito tikrai negali padaryti. Jis bando išbalansuoti, kad nebūtų įžeisti rusai ir parodyti signalus Vakarams, kad „na galbūt pabandome“, – svarstė K.Vaičiūnaitė.
Ji sutiko, kad ši ES iniciatyva galbūt pavėluota, tačiau priminė, kad Bendrijos struktūra yra pakankamai biurokratiška ir sprendimai Briuselyje „nėra priimami taip greitai, kaip norėtųsi“. Be to, pasak jos, toliau ignoruoti situaciją irgi – „ne sprendimas“.
Iki šiol Europa Sąjunga Baltarusijos atžvilgiu vykdė izoliacinę politiką. Šiai šaliai yra įvestos sankcijos, kurios numato, kad neturi būti palaikomi ryšiai su šios šalies prezidentu A.Lukašenka ir asmenimis, įtrauktais į vadinamąjį „juodąjį sąrašą“. Tačiau pastaruoju metu Baltarusijos klausimus vis dažniau bandoma įtraukti į ES darbotvarkę svarstant jos priartinimo prie Vakarų problemas.
Lietuva santykiuose su Baltarusija balansuoja tarp kritinio ir pragmatinio dialogo, kurį, viena vertus, diktuoja griežta ES pozicija autoritarinio prezidento A.Lukašenkos ir demokratijos padėties toje šalyje atžvilgiu, kita vertus – artima kaimynystė ir bendra 679 kilometrų siena.
