Karinėje bazėje Rukloje iš automobilio lipa patogiais drabužiais apsirengusi naujoji Vokietijos krašto apsaugos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer – vadinama A. Merkel įpėdine. Vokietija šiuo metu yra reikšmingiausia mūsų NATO partnerė – mus ne tik saugo apie 600 vokiečių karių. Iš Berlyno perkame ir daug karinės technikos: pėstininkų kovos mašinas „Boxer“, savaeiges haubicas PZH2000. Vokietija aktyviai įsitraukusi ir į JAV vadovaujamą koaliciją kovoje prieš IS teroristus.
Ir panašu, kad į Siriją gali būti siunčiami ir Lietuvos kariai. Krašto apsaugos ministras sako, kad atsiliepdama į JAV prašymą prisidėti prie kovos su terorizmu – Lietuva į Siriją galėtų siųsti specialiųjų operacijų pajėgas.
„Taip, specialiosios operacinės pajėgos yra irgi svarstoma galimybė, bet vėl pabrėžčiau, kad nėra svarstoma, net jei siunčiamos specialiosios operacinės pajėgos – kur nenuspręsta – net tai nebūtų tiesiogiai kovinė misija, kaip tai buvo iki 2014 m. „Aitvarų“ misija Afganistane“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Tiesa, prieš priimant sprendimą, NATO partneriai esą privalo suteikti mums visas karių saugumo garantijas. Mandatą misijai turi suteikti ir Seimas.
„Iki gruodžio 31 Seimas turi apsispręsti dėl tarptautinių misijų mandato. Taip, JAV pateikusios prašymą, kad Lietuva taip pat sudalyvautų kovoje su „Islamo valstybe“. Tačiau šiuo metu Lietuva dar nepriėmusi sprendimo, nes iš tikrųjų yra daug klausimų“, – teigia NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
„Kalbame apie Šiaurės rytų Sirijos regioną, bet tikrai užtikrinant vieną iš garantijų, kaip jau buvo iš pradžių – kad ten, kur yra galima Turkijos įtaka, arba, galų gale, atvirai tariant, Rusijos įtaka – mes ten neturėtume būti“, – kalbėjo R. Karoblis.
Taigi tose teritorijose, kur gyvena Turkijos dabar antrą dieną bombarduojami kurdai – lietuvių esą nebūtų.
Europa tuo metu su nerimu stebi ten prasidėjusį Erdogano puolimą prieš kurdus. Ragina nutraukti puolimą, mat kurdai regione įkalinę laiko keliolika tūkstančių IS teroristų. Pastariesiems turkų puolimas – šansas ištrūkti ir vėl sustiprinus džihadistų judėjimą suduoti smūgį ir Vakarams.
„Mes matome, kad bet koks tolesnis destabilizavimas ir regiono apsunkinimas veda prie grėsmės didėti terorui. Taip pat kyla ir terorizmo eksporto grėsmė į Europą. Taigi tikimės iš NATO partnerių Turkijos, kad jie darys viską, kad regione situacija būtų stabilizuota“, – kalbėjo Vokietijos krašto apsaugos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.
Turkija šiuo klausimu turi savo požiūrį – ragina europiečius neaiškinti, kitaip grasina paleisti į mūsų kraštus armiją pabėgėlių.
„Ei, Europos Sąjunga! Dar kartą kartoju. Jei bandysite vadinti mūsų operaciją invazija – mes pasielgsime labai paprastai – atversime vartus ir nusiųsime jums 3,6 mln. pabėgėlių”, – sako Turkijos prezidentas Tayyip Erdogan.
Ankara skelbia jau nukovusi per šimtą kurdų kovotojų, kuriuos laiko teroristais, ir smogusi šimtams taikinių. Pranešama ir apie kelias civilių aukas, dešimtims tūkstančių tenka palikti namus. Karinė operacija prasidėjo netrukus po to, kai Amerikos prezidentas nusprendė išvesti iš ten JAV karius – pastarieji iki šiol kartu su kurdais kovojo prieš IS.
„Taigi toje vietoje mūsų karių nėra. Mes apie tai su Turkija kalbėjome trejus metus. Jie to laukė jau daug metų. Jie vienas su kitu kariavo per amžius, jau šimtus metų. Mes įsiterpėme į šią kovą, tai turėjo trukti 30 dienų, bet mes ten kariaujame jau daug metų ir mums laikas trauktis“, – pasakoja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Turkija Sirijos šiaurėje planuoja sukurti buferinę zoną, kurioje galėtų įkurdinti dalį šiuo metu Turkijoje esančių milijonų karo pabėgėlių.
