„Vakar parašiau savo kolegai Švedijos gynybos ministrui dėl galimos jų pagalbos (iškelti lėktuvą - BNS), galbūt per kariškius, galbūt perduodant kontaktus tų kompanijų, kurios yra tuos darbus darę ir turi praktikos“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, dar aiškinamasi, ar su Lietuvoje turima įranga įmanoma iškelti nuskendusį orlaivį. Šiuo klausimu kariai dirba su Susisiekimo ministerijos specialistais.
„Vėl girdime visokių versijų, ar Lietuva gali. Vakar kažkas pasisiūlė, kad gali, šiandien yra bent kelių patyrusių specialistų pasakymai, kad tokios įrangos nėra, yra per dideli gyliai. Ieškome patikimų partnerių, kas galėtų tą darbą atlikti“, - teigė J.Olekas.
Šeštadienį dingęs lietuvių lėktuvas „An-2“ antradienio pavakarę rastas Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Krašto apsaugos ministras taip pat pranešė, kad artimiausiu metu bus gauta papildoma medžiaga iš „An-2“ apžiūros po vandeniu. Antrą kartą orlaivis apžiūrėtas kitais robotais negu pirmą kartą.
Prezidentė reikalauja politikų atsakomybės
Tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad atsakomybę dėl Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo ir jo pilotų paieškos turi prisiimti ir politikai.
„Pirmiausia turi būti atliktas tyrimas, turime dvi institucijas tiek Susisiekimo ministerijai priklausančias, tiek krašto apsaugos kuravimo srityje. Žinome aiškiai, kad koordinacija tarp žinybų buvo nepakankama, kad paieška buvo ir pavėluota, ir neefektyvi iš pat pradžių“, - žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė Dalia Grybauskaitė.
„Turi būti atliktas tyrimas ir, be jokios abejonės, turi būti ne tik techniniame lygmenyje atsakomybė, bet ir politiniame lygmenyje atsakomybė prisiimta“, - pridūrė šalies vadovė.
Tyrimas turės būti atliktas iki birželio 30 d.
Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) ištirti per Baltiją skridusio lietuvių lėktuvo „An-2“ paieškos ir įgulos gelbėjimo operaciją.
Seimas ketvirtadienį 81 balsu už ir vienam parlamentarui susilaikius priėmė nutarimą, kuriuo NSGK tiriant šį klausimą suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai, o darbą pavesta baigti iki birželio 30 dienos.
NSGK atstovė konservatorė Rasa Juknevičienė siūlė nustatyti ankstesnę birželio 15-osios datą, tačiau formaliai toks siūlymas būtų stabdęs procedūrą, tad apsiribota raginimu NSGK netrukti su tyrimu ir darbą baigti anksčiau.
Svarstant siūlymą iškeltas klausimas, ar tyrimas galės būti tinkamai atliktas, jei komiteto narys, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tirtų savo veiklą, o aiškinantis galimas ministro klaidas liudytų jam pavaldūs pareigūnai. R.Juknevičienė pasiūlė, kad šiam tyrimui socialdemokratai siųstų pakaitinį atstovą.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad dėl klaidų vykdant operaciją atsakomybę turės prisiimti ministras, kurio sistemoje padaryta daugiausiai klaidų, o jos bus išaiškintos per komiteto tyrimą.
„Reikia išsiaiškinti visas aplinkybes ir politinę atsakomybę turi prisiimti ministras, kurio sistemoje buvo padaryta daugiausiai klaidų, ar Susisiekimo ministerijos, ar Krašto apsaugos ministerijos“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė L.Graužinienė.
Vyriausybė ieškos kaltų
Penktadienio rytą rengiamas Vyriausybės posėdis, kuriame turėtų būti sudaroma komisija į Baltijos jūrą nukritusio lėktuvo „An-2“ nelaimei tirti.
Posėdžiui vadovaus premjeras Algirdas Butkevičius, kurio iniciatyva jis ir šaukiamas. Posėdyje be ministrų turėtų dalyvauti Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis.
Vyriausybės posėdžiai paprastai rengiami trečiadieniais, tačiau šią savaitę jis nevyko, nes premjeras viešėjo Kazachstane.
Vyriausybės Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius BNS teigė kol kas negalintis pasakyti, ką konkrečiai turėtų tirti Vyriausybės komisija ir kas jai vadovaus.
Šeštadienį vakare virš Baltijos jūros dingęs lietuvių lėktuvas „An-2“ rastas antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Gelbėjimo operacijos kritikai teigia, kad lėktuvo paieškoje nebuvo pasitelkti visi galimi ištekliai, ji vyko nekoordinuotai, buvo prarastos brangiausios valandos, kad būtų išgelbėti žmonės.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
