Eurokomisarei Daliai Grybauskaitei viešai deklaravus apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose, pasiryžusių už ją balsuoti procentas šoktelėjo nuo 43,2 iki 60,6 proc.
Lietuviai taip pat yra pasiryžę atsisakyti bet kokių stereotipų apie moteris politikoje - į klausimą, ar yra pasirengę šalies prezidente matyti moterį, teigiamai atsakė 81,2 proc. apklaustųjų, neigiamai - 8,8 proc. Tokias tendencijas atskleidžia naujienų portalo delfi skelbiama viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kovo 4-12 dienomis atlikta apklausa.
Europos Komisijos (EK) komisarės atotrūkis nuo kitų potencialių kandidatų į prezidentus ypač didelis. Remiantis apklausos rezultatais, artimiausias jos varžovas yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmasis pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Valentinas Mazuronis, už kurį balsus atiduotų tik 2,5 proc. rinkėjų.
Kitų dėl prezidento posto rungtis panorusių politikų reitingas nesiekia net 2 proc.: už Tautos prisikėlimo partijos pirmininką, Seimo vadovą Arūną Valinską ir valstiečių liaudininkų garbės pirmininkę Kazimirą Prunskienę balsus atiduotų po 1,8 proc. rinkėjų.
Kadangi tyrimo metu nebuvo žinomas galutinis kandidatų sąrašas, tad dar 20 proc. apklaustųjų įvardijo šiuo metu jau apsisprendusių nedalyvauti arba kitų politikų pavardes. Į apklausą neįtrauktas socialdemokratas Algirdas Butkevičius, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, „darbietė“ Loreta Graužinienė, Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, signataras Zigmas Vaišvila ir dar kai kurie pretendentai kovoti dėl valstybės vadovo kėdės.
Kaip rodo apklausa, iš naujojo šalies vadovo gyventojai pirmiausia tikisi ryžtingų veiksmų stabilizuojant šalies ekonomiką. Šį lūkestį nurodė 56,2 proc. respondentų.
27,6 proc. rinkėjų tikisi, jog naujasis valstybės vadovas paspartins būtinas reformas, 24,7 proc. - kad padidins skaidrumą Prezidentūroje ir kitose institucijose, 12,5 proc. - kad padidins Lietuvos įtaką Europos Sąjungoje (ES) ir 9,9 proc. - kad pagerins dvišalius Lietuvos ir Rusijos santykius.
Valstybei būtinų reformų paspartinimą dažniau akcentuoja jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo respondentai, didmiesčių gyventojai. Didesnio valdžios institucijų skaidrumo dažniau tikisi vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai. Lietuvos įtakos ES įtvirtinimą dažniau linkę išskirti jauniausieji tyrimo dalyviai bei vilniečiai, o geresnių ryšių su Rusija dažniau tikisi vyrai.
Vyriausioji rinkimų komisija iš viso yra registravusi 14 pretendentų kandidatuoti prezidento rinkimuose.
Kandidatais pretendentai bus registruojami, jei iki balandžio 2 dienos įteiks VRK 20 tūkst. Lietuvos piliečių, remiančių jų dalyvavimą prezidento rinkimuose, parašų.
Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Balandžio 17 dieną VRK skelbs kandidatais į prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą ir prasidės prezidento rinkimų agitacijos kampanija.
Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną. Antrasis turas, jei prireiks, planuojamas kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.
