Po 2016 metais įvykusio „Brexit“ referendumo didelė dalis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių tautiečių ėmė spręsti dilemą, ką daryti toliau. Dalis emigrantų grįžo į gimtinę, kita dalis ėmė tvarkyti dokumentus, dėl nuolatinio gyventojo statuso Jungtinėje Karalystėje.
Nemaža dalis tautiečių, ilgą laiką pragyvenusių Jungtinėje Karalystėje, nusprendė priimti šios šalies pilietybę ir lietuvišką pasą iškeisti į britišką asmens dokumentą. Tačiau Lietuva iki galo nežino, kiek jos piliečių nusprendė tapti Jungtinės Karalystės piliečiais.
Pranešti turi pats
Migracijos departamento Administravimo skyriaus vyresnioji specialistė Loreta Tumalavičienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad asmuo Lietuvos pilietybės netenka tą pačią akimirką, kai priima kitos valstybės pilietybę.
Pilietybės netekimas įforminamas vidaus reikalų ministro įsakymu, tad oficialiai žmogui Lietuvos pilietybė panaikinama nuo minėto įsakymo įsigaliojimo dienos.
Šiais metais vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė penkis tokius įsakymus, 77 žmonės po ministrės parašo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. 2019 m. vidaus reikalų ministro parašas nugulė po 76 tokiais įsakymais.
Galima susidurti su situacija, kai Lietuva nežino, kad vienas iš jos piliečių priėmė kitos valstybės pilietybę. Jei lietuvis tampa Jungtinės Karalystės piliečiu, tai britų institucijos apie tai nė vienai Lietuvos institucijai nepraneš, tą turi padaryti pats Britanijos pilietybę priėmęs žmogus.
Pagal mūsų šalies įstatymus, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Migracijos departamentui, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai.
Paaiškėja, kad šauktinis – ne pilietis
Dėl tokios tvarkos būna atvejų, kai Lietuva kurį laiką nežino, kad neteko vieno iš savo piliečių, jei žmogus pats nesiteikia pranešti apie pasikeitusią situaciją.
Panaši situacija nutiko su žymiu buvusiu krepšininku Žydrūnu Ilgausku. Buvęs ilgametis NBA žaidėjas JAV pilietybę priėmė 2013 metais, Lietuvos institucijos apie tai sužinojo tik 2014 metų pabaigoje, o oficialiai Lietuvos pilietybės Ž. Ilgauskas neteko 2015 metų pradžioje.
Vis tik, slapukauti šiuo klausimu neverta, nes asmenims, per du mėnesius nepranešusiems apie priimtą kitos šalies pilietybę, gresia baudos nuo 300 iki 850 eurų.
Yla apie tai, kad žmogus priėmė kitos valstybės pasą, iš maišo išlįsti gali ir kitokiais būdais. Anot L. Tumalavičienės, faktas, kad žmogus priėmė kitos valstybės pilietybę, paaiškėja, kai tvarkomi santuokos dokumentai, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais, ar kai žmogus pašaukiamas atlikti privalomą karo tarnybą.
Tačiau, jei tokie klausimai neiškyla ir žmogus pats nepraneša, Lietuva nežino, kad neteko piliečio. Pasak L. Tumalavičienės, kiek tokių „netikrų“ piliečių egzistuoja, nežinia, nes apie tai, kiek gali būti asmenų, nepranešusių apie įgytą kitos valstybės pilietybę – statistika nerenkama.
Gali išsaugoti pilietybę
Nors referendumas dėl pilietybės išsaugojimo arba dvigubos pilietybės patyrė nesėkmę, įstatymas taiko išlygas kai kuriems žmonėms.
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; yra ištremto ar išvykusio asmens palikuonis;
sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime įgijo tos valstybės pilietybę;
yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių, iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;
yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
