„Saulė pakilo virš nepriklausomos Jungtinės Karalystės“, – rytą po istorinio referendumo kalbėjo vienas pagrindinių „Brexit“ šalininkų Nigelas Farage‘as.
Prieš trejus metus, birželio 23 dieną, britai nusprendė nutraukti nuo 1975 m. saisčiusį ryšį su Europos Sąjunga. Beveik 52 proc., arba virš 17 mln. rinkėjų pasisakė, kad Jungtinei Karalystei reikia palikti Europos Sąjungą. Už pasilikimą Bendrijoje pasisakė Londonas, Škotija ir Šiaurės Airija. Visa likusi šalis referendumo biuletenyje kryželį pažymėjo prie laukelio „Palikti“.
Referendumą surengęs ir norimo rezultato nesulaukęs atsistatydino Jungtinės Karalystės premjeras, konservatorius Davidas Cameronas. Išvesti šalį iš Bendrijos ėmėsi naujoji vyriausybės vadovė Theresa May, tačiau jos bandymai vis strigdavo parlamente. Dėl užsitęsusių derybų ir dramų britų parlamente, „Brexit“ data buvo vis nukelinėjama. Turėjusi iš Europos Sąjungos išstoti 2019 m. kovo 29 d., vėliau tų pačių metų spalio 31 d., dabar Jungtinė Karalystė Bendriją turėtų palikti 2020 m. sausio 31 d. 23 val. Londono laiku.
Rizika pasiteisino
Norėdama užsitikrinti sklandesnį „Brexit“ procesą, 2017 m. tuometinė premjerė Th. May paskelbė išankstinius parlamento rinkimus, tačiau jai teko nuryti karčią piliulę. Vietoj to, kad užsitikrintų daugumą ir įgyvendintų sklandų išstojimą iš Europos Sąjungos, konservatoriai prarado 13 vietų Bendruomenių rūmuose ir įvėlė šalį į politinį chaosą.
Praktiškai dirbdamas mažumos sąlygomis, Th. May vadovaujamas ministrų kabinetas nesugebėjo įtikinti parlamento priimti su Briuseliu suderėto „Brexit“ plano. Tai nuvedė ne tik prie kelis kartus nukelto išstojimo termino, bet ir prie Th. May ašarų ir atsistatydinimo.
Valdžią perėmė visada susivėlęs, ekstravagantiškasis Borisas Johnsonas, kartais viešojoje erdvėje pravardžiuojamas BoJo. Naujajam ministrui pirmininkui pavyko susiderėti su Briuseliu naują išstojimo planą, tačiau BoJo susidūrė su savo pirmtakės sunkumais – Bendruomenių rūmai atmetė „Brexit“ susitarimą.
B. Johnsonas nusprendė surizikuoti ir paskelbė parlamento rinkimus. Tačiau, kitaip nei Th. May, jis savo poziciją sutvirtino. Konservatoriai iškovojo 365 vietas ir užsitikrino absoliučią daugumą parlamente. B. Johnsonas ir konservatoriai rinkimų agitacijoje siuntė aiškią žinutę – pagaliau užbaikime „Brexit“. Politikas, norėdamas įtikinti rinkėjus, reklamoje nukopijavo ir britų komedijos „Tegyvuoja meilė“ (angl. „Love Actually“) žinomą sceną.
Pergalę BoJo iškovojo ne tik rinkimuose. Gruodžio 20 d. Bendruomenių rūmai pritarė premjero suderėtam „Brexit“ planui. Už pasisakė 358 parlamentarai, prieš – 234.
Aiškus išstojimas geriau nei chaosas
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala naujienų portalui tv3.lt sakė, kad ir Th. May, ir B. Johnsonui teko dirbti praktiškai mažumos vyriausybės sąlygomis, dėl to „Brexit“ procesas strigo. Po užtikrintos konservatorių pergalės, anot L. Kojalos, „Brexit“ eiga keisis iš esmės.
„Dabar situacija stabilizuojasi ir galime matyti, kad Borisas Johnsonas ant šitos bangos ištesės bent jau pirminį savo pažadą, iki sausio 31 dienos užbaigti pirmąjį išstojimo iš Europos Sąjungos etapą“, – kalbėjo politologas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas tvirtino, kad konservatorių pergalė rinkimuose eliminavo tik vieną iš galimų scenarijų – Jungtinės Karalystės pasilikimą Europos Sąjungoje, kuris, pasak pašnekovo, buvo įmanomas, jei būtų buvusi suformuota koalicija iš opozicinių partijų, remiančių šalies narystę Bendrijoje.
„Bet ir toliau lieka visiškai neaišku, ką reiškia „Brexit“, galvojant apie būsimus Jungtinės Karalystės santykius su Europos Sąjunga – prekybos, investicijų, paslaugų teikimo, žmonių judėjimo ar bendradarbiavimo įvairiose srityse nuo saugumo iki mokslo tyrimų reglamentavimo. O tai labai aktualu verslui bei gyventojams tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Europos Sąjungos šalyse“, – tvirtino R. Vilpišauskas.
Konservatorių pergalė rinkimuose lyg ir užtvirtino, kad „Brexit“ reikalai pajudės, o tai nuliūdino tą visuomenės dalį, kuri tikėjosi, kad išstojimą dar pavyks sustabdyti. Tačiau L. Kojala tvirtino, kad reikėtų vertinti stabilesne tapusią padėtį.
„Daug kas, iš finansinės perspektyvos žvelgiant, norėtų, kad britai liktų Europos Sąjungoje. Bet aiškus išstojimas yra geriau nei chaotiška padėtis, kada nėra žinoma, kas laukia rytoj“, – sakė RESC vadovas.
Neatmestinas ir žalingiausias scenarijus
Pasak L. Kojalos, sausio 31-ąją prasidės pereinamasis išstojimo laikotarpis.
„Po sausio 31 dienos jokių komplikacijų neturėtų būti – prekyba nesutriks, eilės prie pasienių nenusidrieks“, – tvirtino L. Kojala.
Tačiau, anot politologo, tada, galima sakyti, išauš nauja „Brexit“ pradžia, nes tuomet britai su Briuseliu derėsis, kaip santykiai klostysis po pereinamojo laikotarpio, kuris turėtų baigtis 2020 m. pabaigoje.
„Pereinamasis laikotarpis užtikrins, kad santykiai tarp abiejų pusių yra švelnūs, nei ekonominiai, nei prekybiniai ryšiai nenutrūks, nebus problemų nei Europos Sąjungos piliečiams Jungtinėje Karalystėje, nei britams Europos Sąjungoje“, – sakė L. Kojala.
R. Vilpišauskas neatmeta galimybės, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir Jungtinei Karalystei nespėjus susiderėti dėl ambicingesnio susitarimo, reglamentuojančio ateities santykius su Europos Sąjunga, šalis gali išstoti be jokio susitarimo.
„Tai pats žalingiausias visoms šalims scenarijus“, – įsitikinęs VU TSPMI profesorius.
Politologas svarsto, kad galbūt vienerių metų pakaks abiem pusėms susiderėti dėl laisvosios prekybos sutarties.
„Britų vyriausybės galimybes tvirčiau derėtis dabar lengvina tik tai, kad konservatoriai turės užtikrintą daugumą parlamente ir Europos Sąjungos derybininkai galės tikėtis, kad tai, kas bus sutarta, nebus atmesta Jungtinės Karalystės parlamente. Kita vertus, ateities santykių ratifikavimas Europos Sąjungoje vyks ne tik Europos parlamente, bet ir visose 27 šalyse, o tai irgi gali sukelti papildomų komplikacijų“, – samprotavo R. Vilpišauskas.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai vieningai teigia, kad išstojimo terminas – sausio 31 d. – neturėtų būti nukeltas.
„Daug svarbesnis klausimas – ar iki kitų metų pabaigos Jungtinės Karalystės vyriausybei pavyks susitarti su Europos Sąjunga dėl ateities santykių susitarimo, kuri kiek galima labiau sumažintų „Brexit“ žalą“, – teigė R. Vilpišauskas.
Po „Brexit“ – grėsmė, kad lietuviai bus diskriminuojami
„Brexit“ peripetijos aktualios ne tik britams ar pasaulinėms finansų rinkoms, bet ir gausiai Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiai lietuvių bendruomenei.
„Ten esantiems iki 300 tūkst. mūsų piliečių nebus ramu gyventi“, – įsitikinęs konservatorius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.
Seimo narys išrinktas Naujamiesčio vienmandatėje apygardoje, kurioje paprastai savo pilietinę pareigą atlieka didžioji dalis Lietuvą palikusių emigrantų. Ž. Pavilionio teigimu, daugybė žmonių iš Jungtinės Karalystės dėl „Brexit“ grįžta į Lietuvą, nes, anot pašnekovo, jiems nusibodo gyventi visiškoje nežinomybėje, kuri ne mažėja, o didėja.
Pasak Seimo nario, kita dalis emigrantų išsisprendė galimas problemas ir susitvarkė dokumentus, reikalingus nuolatiniam gyvenimui Jungtinėje Karalystėje.
„Visgi, manau, kad bendruomenė mažės, nes daugybės jų verslai susiję su tarpininkavimu tarp Lietuvos ir Britanijos. <...> Mes galime iš to ir išlošti, jei geriausių nepaliksime britams, o pasiimsime mes“, – apie emigrantų sugrąžinimą į Lietuvą kalbėjo konservatorius.
Politikas įžvelgia problemą, kad Lietuva nesukūrė institucinių pajėgumų, kurie padėtų į gimtinę sugrąžinti iš jos išvykusius. Kita opi problema, anot Ž. Pavilionio, kad iškyla grėsmė lietuvių diskriminacijai po „Brexit“.
„Dabar lietuvius sergi Europos Sąjungos teisė. Bet ir tai jie yra engiami, juos laiko trečiarūšiais, lietuviai patenka į šiuolaikinės vergijos spąstus. Jei jie liks tik po britų teise ir mes nebegalėsime jų apsaugoti, jie atsidurs dar didesnėje bėdoje“, – teigė Ž. Pavilionis.
Atvykti galės tik gabiausi
L. Kojalos teigimu, pereinamojo laikotarpio metu niekas per daug neturėtų keistis nei lietuviams, nei kitiems dabar Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiems užsieniečiams.
„Europos Sąjungos piliečiai turės daugiau laiko prisitaikyti prie aplinkybių ir susitvarkyti dokumentus, kad įgytų nuolatinio gyventojo statusą, jei gyvena Jungtinėje Karalystėje ilgiau nei penkerius metus arba išankstinio nuolatinio gyventojo statusą, jei gyvena trumpiau, bet ketina tą daryti ir po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos. Jų teisės apginamos ir tai yra palankus scenarijus, kuris turėtų užtikrinti sklandžią proceso eigą“, – pasakojo politologas.
Tačiau tų, kurie tik svarsto keltis į Jungtinę Karalystę, laukia naujovės. B. Johnsonas yra numatęs strategiją, kaip keisis imigracijos iš Europos Sąjungos ir kitų trečiųjų šalių politika.
„Jos esmė tokia, kad į šalį galės atvykti gabiausi, talentingiausi, labiausiai kvalifikuoti žmonės. Žemesnių kvalifikacijų žmonėms sąlygos bus gerokai apribotos“, – teigė L. Kojala.
Pagal britų premjero viziją, atvykstantys žmonės bus skirstomi į tris kategorijas. Į pirmąją kategoriją pateks talentingiausi, gabiausi, apdovanojimų turintys žmonės, kurie į Jungtinę Karalystę galės atvykti be didesnių kliūčių.
Į antrąją kategoriją pateks kvalifikuoti darbuotojai, kurie galės atvykti, jei turės darbdavio iš Jungtinės Karalystės kvietimą. Trečiojoje kategorijoje atsidurs žemesnės kvalifikacijos darbuotojai. Anot L. Kojalos, jų galimybės atvykti į šalį priklausys nuo to, koks tuo metu bus darbuotojų poreikis Jungtinėje Karalystėje.
„Jeigu jis bus, jei reikės darbo jėgos, greičiausiai bus sudaromos galimybės atvykti. Jeigu ne, tai bus gerokai sudėtingiau tą padaryti“, – tvirtino RESC direktorius.
Karingieji škotai nepasiduos
Po „Brexit“ referendumo vis garsiau buvo pradėta kalbėti apie kitą referendumą – Škotijos nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės. Toks referendumas jau buvo surengtas 2014 m. ir tuomet 55,3 proc. škotų pasisakė, kad norėtų likti Jungtinės Karalystės sudėtyje.
Nors laiko nuo referendumo praėjo nedaug, kalbas apie Škotijos nepriklausomybę pakurstė „Brexit“ referendumas. 67,2 proc. škotų pasisakė už likimą Europos Sąjungoje. Šiais metais vykusiuose rinkimuose į Bendruomenių rūmus puikų rezultatą pasiekė Škotų nacionalinė partija, kuri iškovojo 48 vietas. Škotų politikai su partijos lydere Nicola Sturgeon vis garsiau kalba, kad būtina surengti antrą balsavimą dėl Škotijos nepriklausomybės klausimo, tačiau B. Johnsonas referendumo galimybę griežtai atmeta.
R. Vilpišausko teigimu, N. Sturgeon parlamento rinkimuose gautą palaikymą traktuoja kaip rinkėjų Škotijoje mandatą jai nepriklausomybės klausimą toliau kelti. Politikė paskelbė, kad sieks referendumą inicijuoti iki kitų metų pabaigos.
„Dažnai kalbama, kad po tokio referendumo vienai kartai reikėtų tokio klausimo nebekelti ir referendumo idėjos nebeeskaluoti. Aišku, „Brexit“ situaciją apvertė aukštyn kojomis“, – sakė L. Kojala.
Politologo nuomone, referendumas Škotijoje gali įvykti ir be Londono pritarimo, tačiau tai tik dar labiau sukeltų įtampą Jungtinės Karalystės viduje.
„Tai tik dar labiau skatintų svarstyti, ar Jungtinės Karalystės kaip politinio darinio ateitis nėra fragmentacija“, – samprotavo L. Kojala.
„Jei Borisas Johnsonas ir toliau taip agresyviai elgsis ir draus škotams rengti referendumą, tai jis tikrai įvyks“, – įsitikinęs Ž. Pavilionis.
Konservatorius pasakojo, kad apie Škotijos nepriklausomybę yra kalbėjęs su Vokietijos ambasadoriumi Londone.
„Jis man sakė, kad pamatysiu, kad šita šalis sumažės iki Londono dydžio, jei jie toliau taip radikaliai elgsis. <...> Nemanau, kad karingiems škotams anglai ims ir uždarys burnas“, – pasakojo Ž. Pavilionis.
