Po filmo pasirodymo įvairiose su Lietuvos istorija susijusiose feisbuko grupėse pasirodė „Sutemose“ kritikuojantys įrašai. Internautai piktinosi, kad Š. Bartas partizanus pavaizdavo kaip palūžusius, apskurusius, praradusius viltį. Kai kuriems žiūrovams užkliuvo, kad filme rodomi vidiniai partizanų ginčai, išdavystės, o, komentatorių nuomone, sovietiniai pareigūnai parodomi iš šviesesnės perspektyvos.
Dalį papiktino ir tai, kad Š. Barto filmas buvo finansuotas iš valstybės biudžeto. Lietuvos kino centro duomenimis, visas filmo biudžetas – 989 tūkst. eurų. Iš jų 650 tūkst. eurų skyrė Lietuvos kino centras.
Visi partizanai banditai?
Atsargos karininkas ir saugumo ekspertas Aurimas Navys naujienų portalui tv3.lt sakė, kad filmo meninė pusė, nors ir paliko slogų įspūdį, jos nekritikuosiantis, nes kiekvienas turi savitą skonį. Tačiau, pašnekovo teigimu, reikia kalbėti, kokią žinią neša Š. Barto filmas.
„Mes suprantame, kad tas laikotarpis yra labai svarbus Lietuvai: ir istorine, ir auklėjamąja, ir edukacine prasme. <...> Šis filmas rodo, kad vyko pilietinis karas, kad labai blogai gyventi buvo, sunku. Tie patys partizanai parodomi kaip banditai“, – tvirtina A. Navys.
Pasak atsargos karininko, iš Š. Barto filmo galima susidaryti įspūdį, kad, jei ne sovietinė valdžia, visi lietuviai būtų „išsiskerdę“.
„Šiuo atveju matome, kad arba žūsta partizanai, arba tie, kurie su jais susiję. O visi enkavėdistai, visi stribai lieka gyvi, ilgai ir džiaugsmingai gyvena. Tas naratyvas kažkoks kreivas“, – teigia A. Navys.
Kritikuoja nematę
Istorikas Darius Indrišionis laikosi visai priešingos nuomonės – jo teigimu, Š. Bartas sugebėjo gana gerai parodyti partizanų kovą.
„Mano nuomone, jis pateikia pakankamai realistišką vaizdinį to laikmečio, partizaninio laikotarpio, lyginant su režisieriaus Andriaus Juzėno „Pelėdų kalnu“ ar Jono Vaitkaus filmu „Vienui vieni“. Mano manymu, Š. Barto filme „Sutemose“ partizanai atvaizduojami realistiškiau nei minėtuose filmuose“, – naujienų portalui tv3.lt sakė istorikas.
D. Indrišionis teigia, kad „Sutemose“ partizanų būrys vaizduojamas kaip pervargęs, skaldomas įvairių išdavysčių. Kai kuriose filmo scenose rodoma, kaip partizanai atima iš gyventojų turtą, nužudo valstietį, kurį partizanai apkaltina išdavyste arba karo lauko teismas, kurį miško broliai surengia vienam iš saviškių.
„Tas visas vaizdavimas yra pakankamai neįprastas visam lietuviškam partizanų vaizdavimui. Neįprastumas ir kelia patį didžiausią žmonių susierzinimą, kad partizanai vaizduojami pavargę, patys žudantys saviškius, žiaurūs vietinių gyventojų atžvilgiu“, – tvirtino D. Indrišionis.
Istoriko nuomone, piktinasi dažnai tie žmonės, kurie net nėra matę filmo ir nesiruošia jo žiūrėti. Tačiau kritikams, kurie sako, kad filmas niekina partizanus, D. Indrišionis pateikia kitokią nuomonę.
„Bendra filmo nuotaika yra ta, kad partizanai buvo žmonės, kurie kovojo už teisingą idėją ir laisvą Lietuvą“, – sakė istorikas.
Nėra herojiškų filmų?
Atsargos karininkas A. Navys sakė, kad partizaninio judėjimo pabaigoje buvo juntama neviltis tarp karių, nes partizanai apie dešimt metų praleido miškuose.
„Tai lemia ir psichologinę žmogaus būklę ir tai, kaip jis jaučiasi, kaip jis elgiasi. Sutinku, kad partizanų tarpe buvo ir tų, kurie darė nusikaltimus, kurie nusavindavo, pavogdavo. Vyko karas. Kare tokių dalykų pasitaiko“, – tvirtino A. Navys.
Tačiau pašnekovas pasipiktinęs, kad būtent filmas, finansuotas iš mokesčių mokėtojų pinigų, rodo tą neviltį, kai, A. Navio nuomone, trūksta juostų, rodančių partizanų herojiškumą, tai, kad partizanai buvo kariuomenė.
„Ką aš noriu pabrėžti, mes Lietuvoje neturime nė vieno, bent jau aš nežinau, filmo, parodančio šviesiąją, gerąją, kovinę, herojišką pusę. Nė vieno tokio filmo neturime. Jei mes turėtume kokius 50 filmų, kurie sakytų, kad partizanai buvo herojai, ir kituose filmuose sakytume, kad tarp jų buvo ir kitų, tai tvarkoje, tada aš suprantu, kad galbūt reikia atsverti“, – kalbėjo A. Navys.
Pašnekovas siūlė pažvelgti ir imti pavyzdį iš Holivudo ir kaip pavyzdį pateikė Melo Gibsono režisuotą filmą apie škotų pasipriešinimą „Narsioji širdis“ (angl. „Braveheart“). A. Navio tvirtinimu, filme nerodoma, kad škotai buvo „nuvargę ar apiplyšę“.
„Reikia daugiau šviečiamųjų, edukacinių filmų, kurie neštų žinią, kad taip, tai buvo sudėtingas laikotarpis, bet jeigu ne partizanai, jei ne jų rėmėjai, mes neturėtume to, ką dabar turime. Mes neturėtume laisvos Lietuvos. Mes neturėtume geresnių sąlygų Lietuvoje, kalbant apie rusakalbių gyventojų padėtį, lyginant su Latvija ar Estija“, – sakė A. Navys.
Atsargos karininko nuomone, filmo kūrėjai galėjo pasikonsultuoti ir su profesionaliais kariškiais, ypač dėl to, kad filmas finansuotas iš valstybės pinigų. Filme rodoma, kad partizanai gyveno palapinėse. A. Navio teigimu, nors pačioje pasipriešinimo pradžioje kovotojai ir rinkosi tokį gyvenimo būdą, greitai jo atsisakė ir apsistojo bunkeriuose.
„Ką aš matau dabar tame filme, kaip buvęs karininkas, tai, atsiprašant, nesąmonė“, – kalbėjo pašnekovas.
Yra kūrinių apie partizanus-herojus
D. Indrišionis nesutinka, kad lietuviai nėra sukūrę filmų, šlovinančių partizanus.
„Manyčiau, kad mano minėtas „Pelėdų kalnas“ ar „Vienui vieni“ yra tie filmai, kur partizanai vaizduojami pakankamai teigiamai, beveik be kažkokių neigiamų atspalvių. Galima sakyti, kad jie rodomi gana vienpusiškai, kad partizanas yra neklystantys herojų vaizdinys“, – kalbėjo istorikas.
Jo teigimu, partizanus vien teigiamai rodė ir prieš kelerius metus rodytas televizijos „Laisvės kaina. Partizanai“.
„Jis prisidėjo prie tokio išskirtinai teigiamo partizanų vaizdavimo, be kitokių atspalvių ar neigiamų pusių“, – tvirtino D. Indrišionis.
Keista, jei Kremlius nepasinaudos
Š. Barto „Sutemose“ besipiktinančių gretose netrūko nuogąstavimų, kad šiuo filmu informaciniame kare gali pasinaudoti ir Kremliaus propagandistai. A. Navys teigė, kad bus keista, jei Rusija nepanaudos šio filmo savo propagandinėje kampanijoje.
„Gali būti sakoma, kad patys lietuviai finansuoja filmą, kuris rodo, kad išties vyko pilietinis karas. O jie tai sakė dar praėjusio amžiaus viduryje ir pabaigoje. Tai čia senas Kremliaus naratyvas“, – sakė A. Navys.
„Ar tai yra Kremliaus propagandos dalis? Aš nemanyčiau. Manau, kad nepaisant visko, partizanų kova filme pavaizduota kaip teisingas dalykas, kad tai žmonės, kurie kovojo už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, tačiau jų žiaurioje kovoje pasitaikė klaidų ir klystkelių“, – galimybę Kremliui panaudoti Š. Barto filmą propagandiniais tikslais atmetė istorikas D. Indrišionis.
Š. Barto režisuotas filmas „Sutemose“ šiuo metu rodomas Lietuvos kino teatruose.