Gyventojai savo mobiliuosiuose telefonuose sulaukė žinučių iš PAGD su tokiu tekstu:
„Šiandien, birželio 27 d., nuo 16 val. iki vidurnakčio, pradedant pietvakariniais rajonais, šalyje vietomis kils škvalas, vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s, kai kur iki 24 m/s . Pasirūpinkite savo gyvybės ir turto saugumu, perspėkite kitus“, – informavo PAGD.
Vienus pirmųjų lietus ir stiprus vėjas pasiekė Lazdijų rajone,o kiek po 15 val. lietuviai socialinėje erdvėje taip pat pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota apie 16 val. Dzūkijoje, Alytaus rajone, netoli Simno iškritusi kruša. Gyventojai taip pat praneša, kad lietus su perkūnija bei vėju kilo ir Marijampolės apskrityje, Kazlų Rūdoje, Alytaus mieste, Vilkaviškio rajone, Jurbarke, Šilutės rajone, Druskininkuose, Pagėgių savivaldybėje, Kauno mieste ir rajone, Mažeikiuose, Vilniuje.
„Audrų linija nutįsusi nuo Druskininkų per Alytų, Marijampolę ir kt. vietoves iki pat Šilutės ir Klaipėdos. Kaip ir tikėtasi sulaukta škvalo iki 20 m/s, krušos, liūčių. Artimiausiu metu dar bus neramu šalies pietuose ir vakaruose. Vėliau vakare audros rims“, – skelbiama socialinėje orų stebėjimo Facebook paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Šiame puslapyje taip pat dienos metu buvo skelbiama apie škvalo pavojų.
„Sausi orai baigėsi – į Lietuvą vėl grįžta neramūs orai. Šiandien, šalies pietuose, pietvakariniuose ir vakaruose jie bus patys audringiausi: numatomos perkūnijos, škvalas iki 15-20, galbūt kai kur net iki 23 m/s, smarkios liūtys, kris kruša. Audros pradės formuotis pavakare apie 15-18 val.
BŪKITE ATIDŪS! Daug kas šiltą savaitgalį leidžiate gamtoje, miškuose ir pan. Tame nieko blogo, tačiau vos tik pamatysite artėjant juodą debesį pereikite į tvirtesnius pastatus, jei nėra galimybė išeikite ar išvažiuokite į atvirą vietą, nes esame įsitikinę, kad lūžtančių medžių draugijoje nenorėtumėte atsidurti. O medžiai minėtuose regionuose tikrai gali lūžti“, – pranešama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ socialinėje feisbuko paskyroje.
Papildyta 20.36 val.
Šeštadienio vakarą Vilnių pasiekusi stipri liūtis didesnės žalos nepadarė – sunkiau pravažiuojamos buvo vos kelios gatvės, BNS informavo savivaldybės įmonė „Grinda“.
„Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius sakė, kad eismo sutrikimai buvo fiksuoti T. Narbuto gatvėje, laikini sutrikimai vis dar tęsiasi Verkių-Lakūnų gatvės sankryžoje.
Pasak E. Steponavičiaus, „Grindos“ ekipažai šeštadienio vakarą budėjo, kad žmonės neužvažiuotų į užtvindytus ruožus.
Kelioliką minučių trukęs stiprus lietus sostinėje prasidėjo apie 19 valandą.
Kaip elgtis perkūnijos metu pataria fizikos mokslų daktaras, profesorius Edmundas Kuokštis.
Laba diena, tai pastaruoju metu siaučia griaustiniai, žaibai ir taip toliau. Dabar artimiausiu metu ir vėl jų praneša. Tai ką mums svarbiausia žinoti, kad mes nuo jų nenukentėtumėme?
Na, tikrai, dabar ši vasara tokia ypatinga tuo, kad tikrai labai daug audrų, neramių orų ir žaibų. Tie žaibai nėra toks nekaltas dalykas – ir žmonės žūva, ir apdega, ir susižeidžia. Šiaip tai reiškinys daugiau ar mažiau, tas linijinis, įprastinis žaibas yra žinomas.
Bet tik tiek, kad aš universitete fiziką dėstau, tai ten labai įdomus dalykas. Klasikinė ta fizika vis dėlto buvo suformuota tik XIX a. pabaigoje, kai pagalvoji. Kad ir elektramagnetizmas. Taigi žmones nuo seno lydėjo tie žaibai, dar antikoj. Ir kokie protingi žmonės, bet teorijos nebuvo. Niutonas mechaniką tik XVI a. sukonstravo. Tai vat čia yra tipinis elektros, daugiau elektros statikos, nors čia taip kategoriškai negalima sakyti, reiškinys.
Audros metu, kada yra vėjai ir debesys poliarizuojasi, jis šiaip neutralus yra, bet dažniausiai viršutinė jo dalis įsielektrina teigiamai, apatinė – neigiamai. Vat atsitranda stiprus elektrinis laukas.
Elektrinis laukas pramuša atmosferą ir susidaro gana galingas išlydis, ten formuojasi elektronų ir jonų plazma, kuria teka srovė. Ir tos srovės būna milžiniškos. Ir jeigu mes matome tokią iškrovą iš tolo ir tai atrodo ne kaip siūliukas, o kaip gera virvė, tenai teka šimtai kiloamperų srovė. Įtampa tenai susidaro šimtai megavoltų, tai čia žmogui sužaloti užtenka, kad per širdį pratekėtų, na, maždaug 100 miliamperų, 0,1 ampero.
Tai ką mums daryti, kad taip nenukentėtumėme?
Nukenčiama įvairiai. Dažniausia trenkia debesis–debesis, debesis–žemė. Ir jeigu mes ant žemės arba tiesiai į mus pataikys, tai užmirškite, apsisaugojimo nėra.
Bet galima šiek tiek statistiškai išvengti tų dalykų. Jeigu audra ir matos, kad žaibuoja, tai čia jau daug yra rekomendacijų šnekėta ir ypač šią savaitę aš esu girdėjęs: nestovėti po medžiais, šalia aukštų statinių. Jeigu medis vienišas, irgi labai reikia vengti. Jeigu esi ežere, reikia stengtis kuo greičiau eiti į krantą.
Trenkia, sakykim, už kažkiek atstumo nuo manęs, ten milžiniška ta srovė, bet ta srovė po truputį atsišakoja per kitus objektus, tame skaičiuje ir per žmogų, o jam užtenkta tik 0,1 ampero iš tų 100 kiloamperų. Tai vat čia yra labai pavojinga.
Ką reikia daryti? Reikia stengtis per audrą, jeigu yra galimybė, tai bėgti į patalpą, užsidaryti, užsisandaryti. Jeigu nėra galimybės, reikia stengtis užimti kuo mažesnę erdvėj vietą.
O vat sako, kad net jeigu atsitūpti, tai reikia kojas suglausti. Kam čia tas kojas suglausti?
Jeigu išskėsi, atsiranda didelis atstumas. Jeigu yra įtampa, dalinta iš atstumo, yra elektrinis laukas. Žodžiu, yra didesnė galimybė per tave tekėti srovei.
Reikia susigūžti tada?
Reikia susigūžti, atsitūpti. <...> Aišku, garantijos nėra, būna įvairiai: kokia grunto varža toje vietoje.
Visą pokalbį su fizikos mokslų daktaru, profesoriumi Edmundu Kuokščiu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
