Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą.
„Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą, kuris žymi dar vieną svarbų žingsnį praktiniam šio dvišalio projekto įgyvendinimui. Susitarimas apibrėžia teisinį Vokietijos brigados statusą, taip pat pagrindą vokiečių karių ir jų šeimų pritraukimui“, – teigė sutartį pasirašęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, pažymėdamas, kad Lietuvos parlamentas ją ratifikuoti planuoja rugsėjo 26 dieną.
„Vokietijos karių dislokavimas Lietuvoje rodo Vokietijos lyderystę ir tvirtą įsipareigojimą užtikrinti Lietuvos bei Rytinio NATO flango saugumą. Tai atspirties taškas link gilesnio politinio, ekonominio ir socialinio šalių bendradarbiavimo“, – akcentavo jis.
Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.
Tikslas nekinta – brigadą planuojama dislokuoti iki 2027 metų pabaigos
„Mūsų tikslas išlieka nekintantis – sukurti geriausias įmanomas sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimos nariams bei iki 2027 metų pabaigos turėti Vokietijos brigadą Lietuvoje. Tai pakels mūsų šalies saugumą į kitą lygį bei sustiprins NATO atgrasymą ir gynybą“, – tikino L. Kasčiūnas.
„Dislokuosime brigadą Lietuvoje tuo metu, kuriuo esame sutarę. (...) Turime planą „A“, kuris yra pagrindinis – siekiame, kad pilna apimti visa kovinės parengties brigada Lietuvoje būtų iki 2027 metų pabaigos“, – antrino Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Skirs mažiausiai 4 mlrd. eurų
Pasak B. Pirstoriuso, šiuo metu brigadai planuojama skirti mažiausiai 4 mlrd. eurų investicijų.
„Kalbame apie maždaug 4–6 mlrd. eurų investicijas į brigadą. Kasmetinės išlaidos brigadai sudarytų apie 1 mlrd. eurų“, – Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.
Anot Vokietijos gynybos ministro, kai kurie vokiečių kariai dėl vykimo į Lietuvą yra skeptiški. Visgi, viliasi jis, kad dislokuoti planuojamą brigadą pavyks užpildyti savanorišku principu.
„Kiek žinau, visos pareigybės kitų metų dislokavimui jau yra užpildytos. Tačiau, jei šeima yra įtraukta į procesą, gali kilti dvejonių. Žinoma, tai galima apgalvoti bent dukart, nuspręsti iš pradžių kariui vykti vienam, o vėliau atsivežti ir šeimą“, – teigė B. Pistoriusas.
„Šiuo metu nėra jokių priežasčių abejoti. Viskas gerai. Norime užtikrinti, kad žmonės čia jaustųsi laimingi“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad kitais metais Lietuvoje turėtų būti apie 500 vokiečių karių.
Penktadienį pasirašyta tarpvalstybinė sutartis papildys pernai metų gruodį Vokietijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrų pasirašytą ketinimų protokolą dėl brigados „Lietuva“ veiksmų plano – jame buvo numatyta, kad teisinis brigados pagrindas bus apibrėžtas atskiru susitarimu.
Sutartį pasirašė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, užsienio reikalų viceministras Jonas Survila, Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius ir Užsienio reikalų ministerijos parlamentinis valstybės sekretorius Tobias Lindner. Ši sutartis dar turės būti ratifikuojama abiejų šalių parlamentuose.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.