Lietuvos diplomatai įdėmiai stebi Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties ir yra gerai susipažinę su jų eiga.
Tai BNS ketvirtadienį sakė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas.
„ES šalims yra sudarytos visos sąlygos stebėti derybų procesą. Derasi Europos Komisija ir Rusija, tačiau ES šalių atstovai gali vykti derybas stebėti gyvai bei išsakyti savo pastabas. Diplomatai iš Vilniaus porą kartų vyko į Briuselį“, - kalbėjo R.Kačinskas.
Pasak jo, Lietuva žino derybų grafiką ir tiki, kad jos interesai bus tinkamai atstovaujami.
„Vasarą buvo sutarta, kad derybų raundai vyks kas šešias savaites. Prie konkrečių dalykų dar nėra prieita, šiuo metu yra kalbama apie principus. Lietuvos iškelti klausimai yra skirtinguose paketuose, vienas - energetikos, kitas - teisingumo. Dėl jų derėsis skirtingos darbo grupės. Kada iki jų bus prieita priklausys nuo derybų grečio“, - aiškino R.Kačinskas.
Už išorinius ryšius atsakinga eurokomisarė Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero-Valdner) Rusijos dienraščiui „Kommersant“ pareiškė, kad derybos juda pirmyn. Pasak jos, šiuo metu vyksta trečiasis derybų raundas ir yra pasistūmėta siekiant bendro daugelio būsimos sutarties sričių supratimo.
Prognozuojama, kad derybos dėl naujos ES ir Rusijos strateginės partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties gali trukti keletą metų. Deryboms pasibaigus jų rezultatams dar turės pritarti visos Bendrijos šalys.
2008 metų balandžio pabaigoje Lietuva blokavo derybų su Rusija pradžią, pasiūlydama prie derybų mandato keturias deklaracijas - dėl Lietuvai nutrūkusio tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių, Medininkų žudynių bylas ir dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.
Deklaracijos buvo priimtos, todėl Lietuva veto atsiėmė ir nebetrukdė derybų pradžiai. Derybas ES ir Rusija pradėjo birželio pabaigoje, tačiau rugsėjį jos vėl buvo sustabdytos dėl rugpjūtį įvykdytos Rusijos karinės invazijos į Gruziją.
ES užsienio reikalų ministrai praėjusių metų lapkričio pradžioje atmetę Lietuvos prieštaravimus nutarė derybas atnaujinti.
