Savo namų vartus TV3 žinioms atveria ponia Teresa – kaimelio Karvio Vilniaus rajone, kuriame gyvena maždaug pusketvirto šimto žmonių, gyventoja. Prieš trejus metus Teresa į Airiją išlydėjo savo dukterį. Atsisveikinti su ja buvo nelengva, tačiau dabar duktė, kaip sako Teresa, Airijoje per savaitę uždirba daugiau nei čia uždirbdavo per mėnesį. Teresa sako, kad jaunimui tokiuose kaimuose kaip Karvys nėra jokių perspektyvų.
„Darbo ir uždarbio nėra. Neįmanoma užgyventi. - Sunku? - Sunku. Aš viena. Va du aukštai, o aš viena“, - sako moteris.
Europos Sąjungos Statistikos agentūra paskelbė naujus duomenis, kurie Lietuvai itin niūrūs. „Eurostato“ duomenimis, artimiausiais dešimtmečiais Lietuva iš visų Europos Sąjungos šalių nyks greičiausiai.
Prognozuojama, kad jau po 30 metų Lietuvoje nebebus nė dviejų milijonų gyventojų.
Skelbiama, kad pernai iš Lietuvos emigravo 50 tūkstančių žmonių. Šiemet per pirmus metų mėnesius jau 14 tūkstančių. Po to, kai 2014 m. emigracijos mastas buvo sumažėjęs, šie skaičiai vėl skatina sunerimti. Ypač dėl to, kad žmonės šalį ryžosi palikti nepaisant didėjusio minimalaus ir vidutinio atlyginimo bei užimtumo.
„Dalis gyventojų baiminasi, kad netrukus nebebus galimybių laisvai gyventi ir dirbti ES piliečiai ir dabar skuba ten užsiregistruoti, kol ta galimybė yra. Aišku, matome ir kitą svarbią, ilgalaikę priežastį. Kuo daugiau lietuvių emigruoja, tuo lengviau yra emigruoti kitiems“, - sako „Swedbank“ Lietuvoje vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nors ekonominiai rodikliai šalyje pamažu gerėja, socialinė lietuvių savijauta blogėja. Štai per aštuonerius metus penkiolika procentų sumažėjo žmonių, besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai. Penktadaliu – besijaučiančių reikalingų visuomenei.
„Kalbant apie 15-19 m. asmenis, jaunus asmenis, ketinančių emigruoti arba išsakančių, kad tinkamai susiklosčius aplinkybėms jie emigruotų, yra 90 proc. kitaip tariant, būti lietuviu Lietuvoje yra jau senokai nebe lygis ir tas nebe lygis jau senokai gilėja“, - patikina Žmogaus studijų centro vadovas, psichologas Gintaras Chomentauskas.
Specialistai sako, kad būtina šalyje gerinti ne tik ekonominį, bet ir emocinį klimatą.
Ką daryti su bėgančiais iš šalies emigrantais, svarsto ir šalies politikai. Kuriamos įvairios strategijos, kaip gaivinti Lietuvos regionus, sugrąžinti išvykusius?
Seimo Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė sako, kad numatyta programa jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmą būstą ne didmiesčiuose yra reali pagalba. „Manau, kad labai svarbu plėsti Lietuvą ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir į regionus eiti, kad regionai atsigautų, kad ten žmonės norėtų gyventi“, - prideda ji.
„Nereikėtų čia susireikšminti ir jaustis įsižeidusiems, kad mes vietoje trijų turėsime du mln. gyventojų. Pats faktas, kad gyventojų skaičius yra mažėjantis nėra labai gąsdinantis. Reikia galvoti apie gyventojų struktūrą. Nes jei Lietuva taps pensionatu, kuomet bus tik pensijinio amžiaus gyventojai, tai čia bus tragedija. Mes turi galvoti, kaip Lietuva turi tapti patraukli jauniems, darbingiems, kvalifikuotiems žmonėms“, - savo nuomonę išreiškia N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, viena iš esminių Lietuvos laukiančių reformų – viešojo sektoriaus mažinimas. Jame dirbančių žmonių ir institucijų skaičius privalės mažėti, kad šiame sektoriuje būtų įmanoma didinti atlyginimus.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
