Demografė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Aušra Maslauskaitė pabrėžia, kad kalbant apie žemą gimstamumą būtina atsižvelgti į tai, jog mažėja moterų, galinčių susilaukti vaikų, skaičius.
„Jeigu prieš 20 metų turėjome 900 tūkst. moterų, kurios galėtų susilaukti vaikų, tai yra nuo 15 iki 49 m. amžiaus moterų, dabar šitas skaičius yra reikšmingai sumažėjęs. Atitinkamai turime situaciją, kad kuo mažiau reproduktyvaus amžiaus moterų, tai dėsningai mažiau turime suskaičiuotų pagimdytų kūdikių“, – paaiškina A. Maslauskaitė.
Pasak demografės, per pastaruosius 30 m. Lietuvoje stipriai pasikeitė gyventojų amžiaus ir lyties struktūros – turime mažiau jaunų žmonių, kurie gali susilaukti vaikų, ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kurių reproduktyvus amžius baigėsi.
Šie demografiniai pasikeitimai susiję su emigracija, kuri per pastaruosius 30–35 m. reikšmingai sumažino reproduktyvaus amžiaus moterų skaičių, taip pat su tuo, kad nuo 1990-ųjų Lietuvoje sparčiai mažėjo gimstamumas, o šiuo laikotarpiu gimusios moterys dabar pačios gali susilaukti vaikų.
Visgi absoliutus per metus gimusių kūdikių skaičius neparodo tikrosios situacijos. Itin svarbus suminis gimstamumo rodiklis, tai yra vidutinis skaičius kūdikių, kuriuos moterys pagimdo per visą savo gyvenimo laikotarpį, kai yra vaisingos. Pagal šį rodiklį Lietuvoje viena moteris susilaukia vidutiniškai vieno vaiko.
Šis skaičius per paskutinius dešimtmečius kito nežymiai: 2000 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,39, 2023 m. – 1,18. Kadangi suminio gimstamumo rodiklis yra žemesnis nei 2 vaikai ir neužtikrina kartų kaitos, ilgainiui gyventojų populiacija pradeda senti ir trauktis.
„Šiuo atveju, net jeigu tos moterys, kurios galėtų gimdyti, pagimdytų daugiau vaikų, situacija vis tiek iš esmės nepasikeistų“, – sako A. Maslauskaitė.
Priežastys, kodėl gimsta vis mažiau vaikų
Mažėjantį gimstamumą lemia ir ir globalūs iššūkiai, ir asmeniniai lūkesčiai.
Globalios problemos – krizės, kariniai konfliktai, pandemijos ir kt. – gimstamumą reguliuoja visame pasaulyje. Tuo metu mūsų regione ryškiausią pėdsaką paliko COVID-19 pandemija ir įtempta geopolitinė situacija.
„Akivaizdu, kad šitie du veiksniai, jų bendras „kokteilis“ daliai gyventojų kartos, kuri gali susilaukti vaikų ir dar turi laiko juos atidėti, jis duoda efektą, kad jie nusprendžia atidėti vaikus, nesusilaukti jų, nes kaip rodo dauguma tyrimų, neapibrėžtumas skatina žmones įšaldyti savo sprendimą susilaukti vaikų, net jeigu jie nori“, – teigia A. Maslauskaitė.
Kitos priežastys yra susijusios su materialiniais ištekliais, būtent būsto prieinamumu. Kuo sunkiau jauniems žmonėms įsigyti ar net išsinuomoti būstą, tuo mažesnė tikimybė, kad jie planuos vaikus.
„Nuo 2016–2017 m. būsto prieinamumas Lietuvoje mažėja, apie tai ne kartą savo ataskaitose rašė Lietuvos bankas. Būstas, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, yra vienas iš labai svarbių veiksnių, skatinančių persvarstyti savo reprodukcinius ketinimus ir jų realizaciją“, – pažymi demografė.
Planus susilaukti vaikų stipriai koreguoja ir ekonominės krizės, kai sumažėja atlyginimai, šokteli kainos.
„Tai, natūralu, įneša nemažai nesaugumo svarstant apie tai, ar dabar laikas susilaukti vaikų, ar ne“, – tvirtina A. Maslauskaitė.
Persvarstyti skatina auganti „vaiko kaina“
Tačiau ne tik pragyvenimo lygis ar saugumas šalyje lems, kiek vaikų norės gimdyti moterys. Įtakos turi ir nematerialūs aspektai, tokie kaip išaugę lūkesčiai tėvams.
„Matyt, mes gyvename tokioje epochoje, kai galime kalbėti apie augančią „vaiko kainą“. Tai gal ne tiek kaštai, susiję su rūbais ar kitais daiktais, kurie yra reikalingi vaikams, bet su tuo, kad žmonės galvoja apie tai, ar jiems apvyks užtikrinti vaikams išsilavinimą, lavinimą, užklasines popamokines veiklas ir t. t.“, – pastebi A. Maslauskaitė.
„Gyvename tokiu laikotarpiu, kai mūsų kultūra kelia labai aukštus standartus tėvams, ką jie turėtų daryti būdami tėvais. Labai dažnai tie standartai labiau yra taikomi mamoms“, – priduria ji.
Šiais laikais vaiką svarbu ne tik aprengti, pamaitinti ir aprūpinti stogu virš galvos. Vaiko teisių gynėjai, psichologai ir kiti specialistai nuolat akcentuoja emocinio ryšio, laiko kartu svarbą. Vaikų auginimas suprantamas kaip didelių investicijų – tiek finansinių, tiek nematerialinių – reikalaujantis darbas.
Vis dėlto ši užduotis mūsų visuomenėje dažniausiai priskiriama motinomis. Atsiranda dilema, kaip suderinti darbą ir motinystę.
„Lietuvos visuomenėje yra įsivaizdavimas apie tai, ką turi daryti mama ir tėtis, yra pakankamai tradicinė. Vaiko auginimą žymiai labiau siejame su motinyste. Nepaisant to, kad tėvo vaidmuo keičiasi, vis tiek visas krūvis yra siejamas su motinomis. Pačios moterys labai dažnai taip mano ir aplinka joms diktuoja, kad tik jos gali suprasti, kokie yra vaiko poreikiai, jos gali tai atliepti, todėl joms tai turi būti pagrindinė užduotis“, – sako A. Maslauskaitė.
Dirbančios moterys supranta, kad, tapusios mamomis, bent kuriam laikui „iškris“ iš darbo rinkos. Kyla klausimas, ar aukoti savo išsilavinimą, o tada ir karjerą dėl vaiko. Dėl to moterys susilaukia mažiau vaikų nei norėtų, visai negimdo arba šeimą sukuria vėliau.
Moterys gimdo vėliau
Kai TV3 Žinių žurnalistai lankėsi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, vilnietė Sandra su nekantrumu laukė į pasaulį besibeldžiančios pirmagimės dukrytės.
„Man neseniai suėjo 35, tai vaikučio ilgai laukėme, iš tikrųjų penkerius metus. Ir sulaukėme“, – džiaugėsi Sandra.
Kaip pastebi medikai, vis daugiau moterų išties gimdo vėliau.
„Gimdo vis daugiau vyresnio amžiaus pacienčių – virš 35 metų. Prieš 20 metų tai buvo neįprasta, dabar tai kasdienybė“, – TV3 Žinioms teigė akušerijos skyriaus vedėjas Egidijus Jakiūnas.
Dabar gimdančiųjų amžiaus vidurkis yra apie 30 metų. Tačiau gimdo ir vyresnės – pernai mama tapo 55 metų moteris.
„Su amžiumi tikimybė pastoti mažėja, tačiau reikia atsižvelgti į šiuolaikines technologijas, šiuolaikines galimybes. Faktiškai bet kuri pora gali susilaukt vaikų“, – sakė gydytojas.
A. Maslauskaitė pastebi, kad gimdymas vėlesniame amžiuje yra susijęs su pasikeitusiu šeimos modeliu.
„1990 m. ir anksčiau žmonės įprastai tuokdavosi jaunesniame amžiuje, tuo metu po 1990 m. tas amžius pradėjo vėlėti ir natūralu, kad besivėlinantis santuokos amžius vėlina ir pirmojo vaiko susilaukimo amžių“, – paaiškina demografė.
Tuo metu vėlesnės santuokos susijusios su tuo, kad nepriklausomybės laikotarpiu paplito nauja šeiminio gyvenimo forma – gyvenimas ne santuokoje, dar vadinamas kohabitacija.
„Plintant kohabitacijai, nesantuokinėms partnerystėms tampant kultūrine norma žmonės vėliau kuria santuoką ir tada vėliau susilaukia vaikų“, – sako demografė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinis vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius yra 28,4 m.
Jauna vilnietė nenori vaikų: „Bijau, kad užsimanysiu“
Vienos reproduktyvaus amžiaus moterys vaikus gimdo vėliau, kitos ketina likti bevaikėmis. 22 m. vilnietė Aistė šiuo metu yra tvirtai apsisprendusi neturėti vaikų.
„Aš jau seniai esu sugalvojusi, kad nenoriu vaikų. Aš žinau, kad tai per metus gali keistis, bet aš to ir bijau, kad užsimanysiu, nes, mano įsitikinimu, aš labai pakenkčiau vaikui“, – teigia ji.
Aistė vaikų nenori ir dėl savo finansinės padėties, ir dėl neapibrėžtos ateities.
„Bet kurie šiuo metu gimstantys vaikai, man atrodo, ateityje turės prastesnę ateitį negu mes. Žinau, kad gal juokingai skamba, bet dėl globalinio atšilimo, išgyvenimo lygio ir kt. aš negalėsiu padėti vaikui, kai pati vos save išlaikau“, – vardija pašnekovė.
„Bijau, kad užsimanysiu vaikų pamiršusi visus šiuos dalykus ir tada turėsiu pati viską srėbti“, – priduria ji.
Savo šeimoje Aistė yra viena iš trijų vaikų. Jos sesuo, kuri yra metais vyresnė, taip pat nenori turėti vaikų. Brolis galbūt ir norėtų, bet ateityje, mat dar nesutiko partnerės.
„Jis visą laiką buvo sutariantis su vaikais“, – kalba Aistė, pabrėždama, kad pati yra priešingybė broliui ir būdama su kitais vaikais nė nejaučia džiaugsmo.
Tačiau kiti šeimos nariai Aistę spaudžia. Dažniausiai jų įvardijamos priežastys yra susijusios su tradicija pratęsti giminę, taip pat stereotipu, esą moters gyvenimą įprasmina vaikai.
„Ir seneliai, ir tėvai paspaudžia, nes kažkada „gi vis tiek reikės“. Mano viena močiutė net supyktų, jeigu sužinotų, kad aš nesiruošiu turėti vaikų, nes ji labai tikinti ir jai čia atrodo baisiausias dalykas“, – pasakoja 22-ejų vilnietė.
Paklausta, į ką neturėdama vaikų koncentruojasi gyvenime, Aistė sako, kad šiuo metu visą laiką, pinigus ir dėmesį skiria sau.
„Visus pinigus dedu sau, bet man net jų nelabai užtenka, tai apie vaiką aš net neturiu teisės kalbėti“, – tikina pašnekovė.
Taip pat artimiausiu metu Aistė nori siekti karjeros aukštumų.
„Jeigu turėčiau vaiką, be šansų – nei manęs darbdaviai norėtų, kad eičiau į mamadienius ir t. t. Man atrodo, kad neturiu laiko daryti dvejų metų pertraukos, sėdėti, kol čia vyksta dalykai. Man atrodo, kad aš labai atsiliksiu ir aš noriu dalyvauti šitame darbo pasaulyje“, – sako ji.
Bevaikystė auga
Nors Aistė nenori vaikų, ją bus galima vadinti bevaike, jeigu sulaukusi nebevaisingo amžiaus, ji tikrai neturės vaikų.
„Kiek bevaikių moterų yra, mes sužinome tik tada, kai jos pabaigia savo reproduktyvų amžių“, – paaiškina A. Maslauskaitė.
Lietuvoje bevaikystė nėra tokia didelė kaip kai kuriose Vakarų šalyse, tačiau ji auga.
„Tarkime, jeigu pasižiūrėsime į moteris, kurios šiais metais sulauks 45–50 metų, apie 11 proc. nesusilaukia vaikų. Tuo metu 20 m. vyresnėje moterų kartoje, t. y. toje, kuri gimė 1955–1959 m., jų buvo 8,5 proc. Taigi galime sakyti, kad bevaikystė truputį auga“, – sako VDU profesorė.
Įdomu tai, kad bevaikystė yra nevienoda. Vienose kartose bevaikėmis dažniau likdavo moterys su aukštuoju išsilavinimu, kitose – žemesnio išsilavinimo moterys.
„Dažniausiai bevaikės likdavo tos moterys, kurios turi aukštąjį išsilavinimą, bet jauniausiose kohortose (1970–1974 m., 1975–1979 m. gimimo kartos) bevaikių moterų dalis auga tarp žemesnio išsilavinimo moterų. Kitaip tariant, jeigu anksčiau bevaikės moterys likdavo tos, kurios buvo su universitetiniu išsilavinimu, pastaruoju metu bevaikių moterų dalis auga, kurios anksčiau pagimdydavo – su žemesniu, su viduriniu išsilavinimu“, – komentuoja A. Maslauskaitė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
