J. Vaitiekūnienė apie tai kalbėjo portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Prezidentas Gitanas Nausėda išvakarėse susitiko su LGBT vaiką išauginusia mama Rasa Račienė ir per patarėją Povilą Mačiulį perdavė, kad supranta kylančius iššūkius, bet kartu išreiškė nerimą dėl visuomenės susipriešinimo.
„Dėl tos situacijos Lietuvoje, tai turėtume prisiimti visi atsakomybę. Pirmiausia tai politikai, kurie siekdami savo rinkėjų balsų skaldo ir dergia mūsų bendruomenę, konkrečiai mano šeimą, kad mano vaikas yra iškrypėlis, kad jis kažko tai netinka, kad patylėkite, kad dabar ne laikas, ne prioritetas. Sakykite, prašau: aš užauginau žmogų, pilietį, puikų žmogų ir dabar man ir tėvui klausyti viso šito? Mes gyvenam santuokoje 35 metus ir mums, tėvams, klausyti tokius kliedesius iš politikų, kurių pavardžių nenoriu minėti? Tai atsiprašau. Mes viską darėm, kad neišvažiuotume iš Lietuvos, mes viską darėm, kad dirbtume Lietuvai, auginau vaiką ir sakiau: niekada neprašyk iš valstybės, gyvenk taip, kad valstybei duotum, būk pilietiškas. Išmokiau vaiką eiti į rinkimus, išmokiau vaiką nebūti apolitišku, o šiandien ką mes turime? Mes turime bjaurastį, totaliai sukeltą kunigų ir politikų. Visuomenė pati savaime nesipriešino taip, gal patiko, gal nepatiko“, – laidoje kalbėjo J. Vaitiekūnienė.
Moteris sakė neturinti aiškios nuomonės apie prezidento G. Nausėdos poziciją, nes jo pasisakymai LGBT bendruomenės atžvilgiu visuomet buvo labai dviprasmiški, bet baisiausia jai pasirodė, kai šalies vadovas „laimino maršistus, kurie skleidė didžiausią neapykantą“.
Kaip žinoma, Vingio parke vyko Šeimų gynimo sąjūdžio mitingas, kurio tikslai buvo nukreipti prieš Partnerystės įstatymą ir Stambulo, konvenciją – pastarąja siekiama padėti smurtą šeimose patiriančioms moterims. Prezidentas G. Nausėda tuomet perdavė mitingo dalyviams vaizdo sveikinimą, kuris mitinge ištransliuotas anksčiau nei Prezidentūros kanaluose. Paskui buvo sakoma, kad tai buvo sveikinimas visoms Lietuvos šeimoms Šeimos dienos proga.
„Aš tikiu, kad jis supranta šias problemas, bet dar aš matau prezidento svyravimą, jis nori įtikti visiems, bet taip niekada nebus. Pirmiausia reikia remtis įstatymais, Konstitucija. Tai ką man daryti, užmušti savo vaiką? Nes kažkam nepatinka? Ar ten į kunigus leisti? Va, šitas dalykas yra pats skaudžiausias mums, tėvams“, – sakė J. Vaitiekūnienė.
Pašnekovė teigė, kad LGBT vaikus turinčios šeimos ketina vienytis ir kurti organizaciją, kad galėtų padėti vieni kitiems, nes Lietuvoje dėl netolerancijos tiesiog neturi, kam pasiskųsti ar išsakyti nuoskaudų.
„Daugiau negu pusę metų turiu žiūrėti į tuos maršistus, kurie tiesiog... jūs neįsivaizduojat, ką išgyvena mūsų šeimos. Galų gale, užtenka kalbėti apie mus. Dabar mes kalbėsime apie save, kaip Lietuvos piliečiai, kaip rinkėjai ir kaip mokesčių mokėtojai. Mes tėvai, kurių šeimose yra LGBT žmogus, kai kuriose šeimose ir ne vienas, nesam verti šitos bjaurasties. Už ką?“ – apgailestavo J. Vaitiekūnienė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė, Seimo narė Agnė Širinskienė sako, jog atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos turi prisiimti valdantieji, kurių veiksmai prisidėjo prie susiklosčiusios situacijos. Pasak politikės, pirmiausia, reikia suprasti, jog lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą remia vos apie penktadalį visos visuomenės, todėl reikia siekti kompromiso. Jos nuomone, kompromisas būtų buvęs, jeigu būtų buvę einama mažais žingsneliais, tai yra pirmiausia įteisinant ne partnerystę, o sureguliuojant bendrai gyvenančių partnerių finansinius įsipareigojimus ir galimybę gauti informaciją apie vienas kito sveikatą.
„Politikai, siūlydami projektus, kurie neturi didelės atramos visuomenėje, turi vertinti ir kontekstą. Kontekstas pavasarį buvo pasirinktas labai nekoks, kaip jisai ir dabar pasirinktas labai nekoks, kai žmonės ir taip yra ištampyti įvairių diskusijų ir susiskaldymo kitose plotmėse. Jeigu pavasarį buvo bandoma eiti su visais vertybiniais karais, narkotikais, Stambulo konvencija, partneryste vienu metu, tai mes rudenį matome kitą ėjimą, kai visuomenė yra didžiulėse įtampoje dėl galimybių paso“, – sakė A. Širinskienė.
Anot valstiečių žaliųjų atstovės, akivaizdu, kad Partnerystės įstatymo projektą parengę Laisvės partijos politikai neturi jokios patirties, nes išmintingi politikos veikėjai darbotvarkę konstruotų visiškai kitaip. Ji taip pat pabrėžė, kad kiekvienas politikas turi savo vertybių sistemą, todėl balsuoja atitinkamai, o kadangi valdantieji esą neina į kompromisus, tai Seime jiems trūksta balsų priimti partnerystę reglamentuojantį įstatymą.
A. Širinskienė teigiamai įvertino G. Nausėdos susitikimą su LGBT dukrą išauginusia mama R. Račiene, jos nuomone, šalies vadovas pademonstravo, kad gali sutikti ir diskutuoti su visais.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė irgi pasveikino, kad prezidentas eina į dialogą, anot jos, tai simboliškai svarbus gestas, bet, jos teigimu, Partnerystės įstatymo projektas turėtų garantuoti orų valstybės požiūrį į LGBT šeimas. Ji konkrečiai neapibrėžė, ką tai reiškia, tik pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į emocinius partnerių ryšius, o ne tik finansinių ir ekonominių santykių suregyliavimą.
.