Nacionalinio investuotojo įmonei „Leo LT“ ateityje gali tekti dar labiau išskaidyti jos antrinių įmonių veiklas, jei Europos Komisija (EK) ją įvertintų kaip sukurtą monopoliją.
Komentuodamas ES energetikos komisaro Andrio Piebalgso pareiškimą, kad Lietuvai teks atskirti elektros perdavimo ir paskirstymo tinklus, Lietuvos premjeras pareiškė, kad jei bus priimta tokia ES direktyva, ji bus įgyvendinta.
„Teks atskirti. Yra įvairūs keliai - vienas iš jų - taip (įkurti antrines įmones ir išskaidyti „Leo LT“ - BNS). Mes esame Europos Sąjungos nariai, gyvename pagal jos įstatymus ir jų laikomės“, - ketvirtadienį Žinių radijui teigė Gediminas Kirkilas.
A.Piebalgsas atsakyme į europarlamentarės Onos Juknevičienės laiškus tvirtino, kad nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ turės laikytis ES elektros direktyvos reikalavimų -juridiškai ir praktiškai atskirti perdavimo ir paskirstymo tinklus. Pastarieji gali priklausyti didesnėms integruotoms bendrovėms, bet juos eksploatuoti turi atskiros savarankiškos antrinės įmonės.
Dabar „Leo LT“ tiesiogiai valdo tris antrines įmones: „Lietuvos energija“ yra perdavimo sistemos operatorė, RST ir VST - skirstymo sistemos operatorės, tačiau, anot A.Piebalgso, tokio atskyrimo nepakanka. Todėl Europos Komisija parengė naują projektą, kaip efektyviai atskirti elektros perdavimo tinklų naudojimą nuo tiekimo ir gamybos.
„Tai, kas dabar vyksta Europos Komisijoje, tai yra, mano žiniomis, mūsų europarlamentarų, kurie iš principo nepritaria mūsų energetikos strategijai, stiprios energetikos įmonės sukūrimui, apskundimas. Įvairius skundus jie siunčia į EK, ir čia nieko nauja Lietuvoje. To nedaro nei latviai, nei estai“, - kalbėjo G.Kirkilas.
Vyriausybės atstovai praėjusią žiemą Seimo nariams aiškino, kad įgyvendinant ES direktyvas, įsteigus „Leo LT“, RST ir VST steigs antrines įmones, kurios veiks kaip skirstomųjų tinklų operatorės, ir tam yra visiškai pasiruošta. Nuo „Lietuvos energijos“ numatoma atskirti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę, kurių akcijos bus perduotos valstybei už 1 litą.
Jei ES šalys pritartų direktyvai, kad elektros perdavimo operatoriaus veikla būtų atskirta pagal nuosavybę, Lietuva steigtų naują bendrovę, kuri nepriklausomai valdytų energijos perdavimo tinklus, tačiau jie nuosavybės teise ir toliau priklausytų „Lietuvos energijai“.
G.Kirkilas Žinių radijui taip pat tvirtino, jog Vyriausybė dar kartą paaiškins Europos Komisijai, kuri susirūpinusi, kodėl nebuvo skelbtas viešas skaidrus konkursas parinkti Vyriausybės partnerį bendrovės „Leo LT“ steigimui.
„Kiek tik reikės, tiek aiškinsime, neabejoju, kad Europos Komisija supras mūsų poziciją.
Konkursas iš esmės įvyko - apžvelgėme visas įmones ir pasirinkome būtent šitą įmonę - VST (VST savininkę „NDX energiją“ - BNS). Konkursų formų gali būti įvairių, mes ir atsirinkome ją, mes padarėme šitą atranką. Dabartinė „Leo“ veikla rodo, kad mes teisingai pasielgėme“, - tvirtino G.Kirkilas.
Jo teigimu, skelbti konkursą nebuvo ne tik laiko - nebuvo „ypatingai iš ko ir atsirinkti“.
„Laikas šiuo atveju turi ir labai didelę finansinę prasmę. Yra ir kitų kriterijų - daugybė energetikos įmonių yra vienaip ar kitaip susijusios su Rusija, ir mums tektų tuo atveju taikyti euroatlantinius kriterijus. O vienintelis kelias mažinti priklausomybę nuo monopolijų energetikoje - turėti ir išsaugoti savo atominę energetiką, padaryti jungtis su Lenkija ir Švedija“, - kalbėjo Lietuvos premjeras.
Jis teigė tikintis, kad jei viskas vyks pagal planą - naujos atominės jėgainės projektavimo darbai gali būti per baigti per 1-1,5 metų, o 2015-2017 metai yra realus laikas ją pastatyti. Statybos trukmė priklausys nuo pasirinktos technologijos.
Nacionalinio investuotojo bendrovėje „Leo LT“, kuri statys naują atominę elektrinę ir elektros tiltus į Lenkiją bei Švediją, Vyriausybė valdo 61,7 proc., privataus kapitalo bendrovė „NDX energija“ - 38,3 proc. „Leo LT“ akcijų.
