Kitą savaitę Seime bus teikiamas socialdemokratų įregistruotas įstatymo projektas, numatantis įteisinti pavardžių rašybą nelietuviškais lotyniško alfabeto rašmenimis. „15min“ portalo vyr. redaktorius Rimvydas Valatka teigia, kad Lietuva privalo vykdyti tarpvalstybinėje sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus Lenkijai. Tuo tarpu signataro Audro Rudžio nuomone, šitoks įstatymas yra grėsmė Lietuvos valstybei.
„Sutinku, kad Lietuvos totorių, karaimų nacionalinės mažumos iš tiesų praturtina (šalį – red.), todėl, kad jos yra absoliučiai nepavojingos Lietuvos valstybei. Tuo tarpu tautinės mažumos, kurios greta turi 10-12 kartų didesnį tautos branduolį, gal net 50 kartų stipresnę valstybę, yra istoriškai žiūrint pavojingos mažesnės valstybės teritoriniam vientisumui“, - „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė A. Rudys.
Esą jei lenkiškų pavardžių klausimas nebus išspręstas, mūsų kaimynė atsisakytų vystyti Lietuvai svarbius Rail Balticos, elektros tilto, dujotieko projektus. „Lenkija yra rimta valstybė su didele istorine patirtimi, o lenkai yra politinė, valstybiškai mąstanti tauta. (...) Jų numatomas rezultatas labai paprastas – arba laipsniškai, taikiai, gražiai, tvarkingai atsiimti Vilniaus kraštą, arba iš viso net visą Lietuvą“, - kalbėjo A. Rudys.
R. Valatka pabrėžia, kad Lenkijos lietuviai savo pavardę gali rašyti lietuviškais rašmenimis. Analogiškai, jo nuomone, turėtų pasielgti ir Lietuva. „Lenkija tą įvykdė bene prieš 10 metų. Jokios normalios valstybės nedaro iš to problemų. Mes, lietuviai, matyt esame tokia valstybė, kur į didžiąsias problemas, pavyzdžiui, demografiją, krašto apsaugą ir gynybą nuo Rusijos, nekreipiame dėmesio, bet dėl kažkokios raidelės penkių žmonių pavardėse sugebame 15 metų ginčytis“, - laidoje trečiadienį kalbėjo jis.
„Sako teoriškai arklys, praktiškai nesikelia. Tai ir lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, teorinę teisę turi, bet praktiškai jiems nenaudinga ar net žalinga turėti dokumentus su tikra lietuviška jų pavardžių rašyba“, - teigia A. Rudys. Esą Lenkijos lietuviams kyla daug problemų ateinant į bankus, nuosavybės registracijos įstaigas ir informacinės sistemos nepertvarkomos dėl keliolikos tūkstančių lietuvių.
Anot R. Valatkos, Švedijoje gyvena 6 proc. suomių, šiek tiek mažiau negu lenkų Lietuvoje, ir ten dvikalbės lentelės vietovardžiams yra. „Lenkijoje taip pat ir Punskas, ir Seinai rašomi lietuviškai, nors lietuvių mažumos dydis Lenkijoje ir lenkų mažumos dydis Lietuvoje yra nepalyginamas. Bent pavardžių rašybą išspręskime, nes miestas, gatvė, nėra žmogaus privati nuosavybė, o pavardė ir vardas yra žmogui privačia nuosavybės teise priklausantys dalykai. Nenurodinėkime, kaip žmogus turi savo pavardę rašyti, jeigu tai leidžia mūsų abėcėlė. (...) Duokime žmonėms tai, ką esame įsipareigoję tarpvalstybinėje sutartyje su Lenkija žmonėms duoti, ir baigsis tie ginčai vieną kartą“, - kalbėjo R. Valatka.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
