Nors Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje, vėžė etapais jau tiesiama, tačiau projektas taip pat labai pabrango. Tik mūsų valdžia problemos nemato ir tyli – iš kur paims reikalingus milijardus iki šiol neaišku.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Amžiaus projektu tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos šalyse vadinamos „Rail Baltica“ statybos, sukėlė tikrą skandalą Latvijoje. Už projekto įgyvendinimą atsakingi biurokratai priversti teisintis politikams dėl savo padarytų ir nepadarytų darbų. Viso ko esmė – itin didelis projekto pabrangimas. Latviams suma išaugo beveik 5 kartus – nuo 2 iki 10 milijardų eurų.
„Šiuo metu darbo grupės: tiek techninė, tiek ir finansinė grupės, dirba ties naujais sprendimais, naujais modeliais, su kuriais galėtume judėti į priekį, atsižvelgdami į visus esamus ir jau pradėtus statybos darbus“, – teigia Latvijos susisiekimo ministerijos atstovė Kristine Malnača.
Kad šimtmečio projektas brangsta visose Baltijos šalyse, neseniai skelbė Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės kontrolės institucijos. Jos atliko vertinimą ir nustatė, kad visas projektas išbrango nuo beveik 6 iki beveik 24 milijardų eurų. Dėl to Latvijoje pradėtas ir parlamentinis tyrimas, kuris ieško atsakymų, kodėl taip nutiko.
„Visi į sąmatą įtraukė savų idėjų. Perkame „Mercedes“ ir jį pasirinkome su pilna komplektacija. Šaunu, kad yra automatiniai langai, kondicionierius, lengvo lydinio ratlankiai. Bet ar kas nors įsigilino kiek tai kainuos ir kaip paveiks finansavimą?“ – klausia Latvijos parlamentinio tyrimo komisijos vadovas Andris Kulbergsas.
Lietuva problemos nemato
Lietuvoje situacija panaši – 2017-aisiais skelbta, kad europinė vėžė mums kainuos beveik pustrečio milijardo eurų, bet dabar auditoriai nustatė, kad reikės keturgubai daugiau – virš 10 milijardų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien nedirba ir poilsiauja, bet anksčiau kalbėdamas TV3 žinioms, problemos tame nematė.
„Nekorektiška lyginti „Rail Balticos“, kurią mes turėjome 2017 metais, ir tų skaičių, kuriuos mes turime dabar. Pirmas dalykas, mes tada net nežinojome, kaip eis vėžė nuo Kauno iki Lenkijos, per kur eis nuo Kauno, iki Vilniaus. Nebuvo įtrauktos stotys ir visa kita“, – birželio mėnesį kalbėjo M. Skuodis.
Kol latviai ieško atsakymų, iš kur reikės paimti trūkstamus pinigus, Lietuvoje šiuo klausimu – visiška tyla. Susisiekimo ministerija tik raštu aptakiai atsakė, kad „svarstomi įvairūs Latviai pinigų paieškose ir jau dairosi į privatų verslą. O dar vienų dalyvių įtraukimas į projektą ir vėl jį brangins.
„Privačių investicijų pritraukimas tikrai kainuos brangiau, tačiau šiuo metu nematau kitos galimybės, kad toks ambicingas projektas galėtų būti finansuojamas ir biudžeto lėšų visose Baltijos šalyse“, – sako Latvijos „RB Rail“ valdybos pirmininko pavaduotoja Kitija Gruškevica.
Projektas dar labiau brangs
Dabar darbo grupė Latvijos politikams iki rudens turi pateikti siūlymus, iš kur paimti pinigų. O Audito komiteto narė Rasa Budbergytė rėžia tiesiai šviesiai – prie projekto dirba gražiai kalbantys, bet mažai ką sugebantys, gerai apmokami vadybininkai.
„Jaunieji vadybininkai, kurie labai moka, kaip sakoma, save parduoti, ir gražiai viską nupaišyti, praktiškai gražiomis, romantinėmis spalvomis, kaip yra viskas gerai.
Lietuvos žmonės tikrai yra apgauti, ne tik politikai apgauti, bet būtent apgauti, jų tos pseudovadybos, jų mokėjimu nupiešti info visokius grafikus, manipuliuoti tais visais skaičiais, kalbėti tomis stebuklingomis frazėmis, kaip rizikų valdymas, ir kaip jie pasirengę valdyti tas rizikas“, – teigia R. Budbergytė.
Iki šiol pinigų „Rail Balticai“ Baltijos šalys prašė Briuselio. Jis skiria iki 85 procentų reikalingų pinigų atskiriems projekto etapams. Bet Baltijos šalių lyderiai jau nėra tikri, kad Europos Komisija ir vėl sutiks skirti milijardus šiam, niekaip nesibaigiančiam projektui. Todėl ieškoma naujų argumentų. Prezidentas traukia ir karinio mobilumo kortą.
„Tai yra labai svarbus projektas karinio mobilumo prasme. Tai natūralu, kad jis labai atliepia šiuo metu ES vykstančias diskusijas ir mobilizuojamą politinę valią, dėl didesnio dėmesio mūsų gynybai, mobilumui ir didesnės atsakomybės už ES saugumą, prisiėmimą patiems sau“, – sako Gitanas Nausėda.
Pagal dabartinius politikų ir biurokratų nubraižytus planus, „Rail Baltica“ vėžė Baltijos šalyse turi būti nutiesta iki 2030-ųjų metų. Bet ar taip nutiks, nežinia, mat šis terminas jau daugybę kartų keitėsi.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Šaudyt tokius maža
